VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Spalio 9 d. atsinaujinęs Radvilų rūmų dailės muziejus Vilniuje atveria parodą „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“.

Naujojoje parodoje pristatoma muzikanto, menininko Vladimiro Tarasovo Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui dovanota kolekcija – ši muziejaus nuosavybe tapo 2020 m. sausio 6 d.

Parodoje iš didžiulės, maždaug 500 darbų, kolekcijos pristatomi 40-ies menininkų, kūrusių ideologinio diktato, cenzūros ir judėjimo laisvės ribojimo sąlygomis 7–9-ojo dešimtmečių Sovietų Sąjungoje, kūriniai. Penkiose atnaujintose Radvilų rūmų dailės muziejaus salėse atsiskleidžia ir pagrindinė ekspozicijos ašis – Maskvos konceptualistų ir Lietuvos „tyliųjų modernistų“ kūryba. Kad ir kaip šie autoriai skiriasi meninės raiškos priemonėmis, juos vienija bendras bruožas – nepaklusnumas savojo laikmečio ideologinėms bei estetinėms nuostatoms ir kūrybinės laisvės siekis.

nuotrauka::1

Šią savaitę Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje atidaryta pirmoji menininko Petro Repšio retrospektyvinė paroda.

Joje pristatomi autoriaus sukurti grafikos, tapybos, skulptūros darbai, medaliai ir knygų iliustracijos. Pagrindinis parodos akcentas – naujausias menininko kūrinys, 30 metų kurtas bareljefas „Lietuvos krikštas“.

Virtualia fotoreprodukcijų dėlione parodoje vizualizuojami pernai iš dailininko dirbtuvių pavogti 59 medaliai ir 30 plakečių. Pavogtoji kolekcija buvo paruošta perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Menininko kūrybą pristatys ir edukacijos bei ekskursijos muziejuje ir VU erdvėse, atrasti menininko darbus sostinės senamiestyje padės specialus žemėlapis. Dailininko kūrybos procesą iliustruoja režisieriaus Algio Kuzmicko sukurtas dokumentinis filmas, kurį galima pažiūrėti parodoje.

Paroda veiks iki 2021 m. sausio 31 d.

Spalio 10 d. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje – orkestro muzikos koncertas „Paganini ir Beethoveno šedevrai“.

Lietuvos kamerinio orkestro ir jo meno vadovo, smuikininko, dirigento Sergejaus Krylovo koncerte – dviejų amžininkų kūriniai.

Paganini buvo ne tik smuiko virtuozas, bet ir naujo – romantinio – atlikimo stiliaus pradininkas. Jam būdinga spalvinga harmonija, italų folkloru ir ritmais pagrįstas melodingumas, improvizaciškumas, romantinis polėkis.

L. van Beethoveno Ketvirtoji simfonija B-dur, op. 60 vadinama romantiškiausia kompozitoriaus simfonija. Beethovenas ją kūrė 1806 m. vasarą savo bičiulių grafų Brunsvikų dvare Vengrijoje.

Spalio 11 d. Filharmonija kviečia į koncertą visai šeimai „Stebuklinga Mozarto fleita“. Tai poetės Violetos Palčinskaitės sukurta pasaka pagal kompozitoriaus operą „Užburtoji fleita“.

Spalio 10 d. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristato šokio spektaklį „Altorių šešėly“.

Anot choreografo Aurelijaus Liškausko, 2014 m. pagal V. Mykolaičio-Putino romaną „Altorių šešėly“ pastatytas spektaklis keičiasi sulig kiekvienu nauju šokėju bei atranda naujas formas ir spalvas. Šiuo metu spektaklyje Liucės vaidmenį šoka Aušra Krasauskaitė, Liudo Vasario – Mantas Černeckas. Muzika šokio spektaklyje kontrastinga – nuo Antano Šabaniausko iki Zbigniewo Preisnerio, Olafuro Arnaldso, Grego Haineso ir kitų šiuolaikinių kompozitorių.

V. Mykolaitis-Putinas saugojo romaną nuo bet kokių bandymų ekranizuoti, inscenizuoti, net versti į kitas kalbas. Jo argumentas – „taip nesunku nukrypti į banalumą“. Todėl pirmosios „Altorių šešėly“ sceninės versijos pasirodė tik po 1992 m., pasibaigus autoriaus teisių galiojimo laikui.

Iki spalio 30 d. Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“, veikia IX tekstilės meno bienalės „RIBA # 30“ paroda.

Bienalė demonstruoja nuo šalies nepriklausomybės pradžios pakitusią tekstilės, kaip audimo meno, sampratą. Tarp daugiau nei 50-ies autorių – ir pripažinti, ir nauji vardai. Be to, parodoje pristatomi ne tik tekstilininkų, bet ir kitų sričių menininkų (grafikų, tapytojų) darbai. Parodos dalyviams rūpi meno kūrinio normų ribos, skirtys tarp primestų taisyklių ir jų laužymo, žanro grynumo ir jo nepaisymo, raiškos normų ir fantazijos proveržio.

Spalio 9–11 d. Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) vyksta į Klaipėdą: kultūros fabriko kino salėje „ArleKinas“ pristatomos programos vaikams ir suaugusiesiems.

Festivalį Klaipėdoje atidarys vienas žiūrimiausių šių metų filmų – „Mano Rembrantas“ (Oeke Hoogendijk, 2019). Nyderlandų režisierė pasakoja apie Rembranto kūrybos kolekcionierių, restauratorių ir prekeivių pasaulį, kuriame netrūksta aistrų: filme Luvro ir Amsterdamo muziejai konkuruoja dėl teisės įsigyti porą meistro paveikslų.

Klaipėdoje dar bus rodomas kanadiečių menininko Joshua Bonnetta pasakojimas „Antra rega“ (2020), nukeliantis Hebridų salas.

Į programą vaikams „Iki mėnulio ir atgal“ atrinkti kino pasakojimai apie vaikus ir vaikams. Joje 3 istorijos, kurias organizatoriai rekomenduoja vaikams nuo 11 m.

Festivalio filmus galima žiūrėti ir internete – kino centro „Skalvijos“ virtualioje salėje ir festivalio interneto svetainėje jie prieinami iki spalio 24 d.

Spalio 9–11 d. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje vyks svetingas savaitgalis, skirtas tarptautinės parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“ uždarymui.

Tai paskutinė galimybė apsilankyti parodoje, kurioje eksponuojami iškiliausių XIX a. pab. – XX a. per. Estijos, Latvijos ir Lietuvos dailininkų kūriniai. Ekspozicijoje 126 tapybos, grafikos ir skulptūros kūriniai bei reti to laikmečio leidiniai, kurie atspindi kultūrinę terpę, kurioje subrendo Baltijos šalių valstybingumas.

Parodos uždarymo proga parengta speciali programa, kurioje filmų peržiūros, paskaitos, kūrybinės dirbtuvės ir nemokamos ekskursijos. Spalio 9–11 d. galerijos bilietas kainuos tik eurą.

Programa čia, į ekskursijas būtina registruotis iš anksto.

Spalio 9 d. Vilniaus kongresų rūmuose su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru koncertuos viena garsiausių Latvijos smuikininkių Paula Šūmanė.

Muzikantai, diriguojami latvio Atvaro Lakstigalos, atliks suomių kompozitoriaus Jeano Sibelijaus šedevrą – koncertą smuikui d-moll.

Anot P. Šūmanės, koncerte skambėsiantis kūrynys yra ypatingai veržlus, vaizdingas, sodrus. Kompozitorius norėjo, kad solinės ir orkestrinės kūrinio dalys būtų lygiavertės, tad virtuoziškai smuiko partijai nenusileidžia ir orkestrinė dalis. Dėl šios priežasties į kūrinį galima žvelgti labiau kaip į simfoniją su soline smuiko partija nei kaip į koncertą smuikui.

Iki spalio 18 d. vyksiantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis "Nepatogus kinas 2020" pirmą kartą pasiekiamas visiems šalies žiūrovams vienu metu — šįmet jis kviečia į virtualią kino salę.

 „Nepatogus kinas“ šiemet kviečia pagalvoti, kur baigiasi asmeninė nauda ir prasideda atsakomybė ir kaip tai veikia demokratiją. Tarptautinis politinis kontekstas – rinkimai JAV, Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje – tarsi savaime nurodė, kad dabar svarbu kalbėti apie demokratiją. ypač todėl, kad visame pasaulyje ji susiduria su iššūkiais ir, regis, jau nebėra savaime suprantama. 50 filmų apie dabartinius karinius konfliktus, rinkimus, korupciją, žodžio laisvę, nusikaltimus ir bausmę už juos kviečia atsakingiau priimti sprendimus.

Kai kurie filmai bus nemokamai rodomi daugiau nei 160-yje šalies bibliotekų. Programa čia.

nuotrauka::2

Spalio 9 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) vyks baigiamieji ciklo „Supernova“ renginiai.

Šįmet KKKC mini 15 metų veiklos sukaktį. Gimtadieniui skirtos parodos, susitikimai vyko ir vasarą, dabar meno gerbėjai kviečiami į baigiamuosius renginius. Vienas jų -  parodoje „We can be heroes” / „Būkime herojais” pristatoma Audronės Andrulevičienės instaliacija „Ecce homo“. Menininkė eksperimentuoja su medicininiu silikonu ir derina jį su kitomis medžiagomis: stiklu, metalu, plastmase, aplinkos daiktais. Šias organines ir neorganines medžiagas ji prilygina kultūros ir natūros santykiui.

Lėlių teatro kiemelyje vyks gyvos tapybos akcija ir filosofinė diskusija apie naktį ir meną „Noktiurnas“.

Iki spalio 26  d. Pakruojo dvaro parke veikia grupinė šiuolaikinės skulptūros kūrėjų paroda „Būvis“.

Lauko parodoje savo naujausius skulptūrinius objektus eksponuoja dešimt Lietuvoje puikiai žinomų skulptorių (G. Akstinas, J. Aničas, T. Kensminas, P. Mazūras, R. Milkintas ir kt.). Skirtingų kartų menininkų darbus vienija konceptuali, naujų išraiškos formų skulptūros mene ieškanti kūryba.

Kultūros paveldo teritorijoje eksponuojama šiuolaikinės skulptūros paroda ne tik kviečia susipažinti su skulptūrinio objekto įvairove, bet ir kuria netikėtą ryšį su istoriją puoselėjančia vieta bei suteikia galimybę pažvelgti į dvarą ir jo teritoriją kitu kampu.