Orsė muziejuje eksponuotos „Laukinės sielos“ atkeliavo į Vilnių

Publikuota: 2020-07-23
Johannas Walteris (1869–1932). Valstiečių mergaitė. Apie 1904. Latvijos nacionalinis dailės muziejus.
svg svg
Johannas Walteris (1869–1932). Valstiečių mergaitė. Apie 1904. Latvijos nacionalinis dailės muziejus.

Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) Vilniuje liepos 25 d. atidaroma tarptautinė paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“. 2018-aisiais, minint Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės šimtmečio sukaktis, ji buvo eksponuojama Orsė muziejuje (Musee d’Orsay) Paryžiuje ir vadinama vienu svarbiausių šiai datai skirtų kultūrinės diplomatijos programos renginių.

Paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ Orsė vyko 2018 m. balandžio 10 – liepos 15 d., skaičiuojama, ją aplankė per 230.000 žiūrovų. Tais pačiais metais ji buvo perkelta į KUMU muziejų Taline. Šiemet, minint Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, paroda eksponuojama NDG Vilniuje, lapkritį ji bus perkelta į Latvijos nacionalinį dailės muziejų Rygoje.

Esmė nesikeičia

Dr. Ieva Mazūraitė-Novickienė, NDG Informacijos ir viešųjų ryšių centro vadovė, VŽ pasakojo, jog Vilniuje eksponuojama paroda nebus identiška rodytai Orsė, nes fiziškai jos tiesiog neįmanoma atkartoti dėl skirtingų erdvių. Be to, dėl eksponavimo galimybių pakeisti penki ar šeši kūriniai, tačiau iš esmės parodos struktūra išliko tokia pati.

„Pakeisti keli M. K. Čiurlionio darbai, nes dėl trapumo bei šviesos poveikio jų negalima eksponuoti ilgiau nei 3 mėnesius, dabar jie turi ilsėtis“, – sakė dr. I. Mazūraitė-Novickienė.

Parodą Orsė muziejuje kuravo žymus simbolizmo tyrinėtojas Rodolphe’as Rapetti (Prancūzija), trijų Baltijos valstybių dailę sudėliojęs į vieną nuoseklų pasakojimą. Monografijos „Simbolizmas“ („Le Symbolisme“, 2005) autorius domėjosi ir Baltijos šalių menu. Prieš parodą Paryžiuje jis sakė, kad ji „atskleidžia įdomią įtakų ir pasipriešinimo joms sąveiką: susipažinę su kosmopolitine Europos kultūra ir panaudodami savo tradicinės kultūros, folkloro ir retorikos elementus, Baltijos šalių menininkai išplėtojo savitas, jų šalių intelektinius kontekstus atspindinčias kūrybines raiškas“.

NDG erdvėms „Laukines sielas“ adaptavo kuratorės Algė Andriulytė ir Eglė Mikalajūnė.

Aukso fondas

Paroda pristato XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Baltijos šalių dailės aukso fondą: 36-ių Estijos, Latvijos ir Lietuvos dailininkų kūrinius. Tarp jų – M. K. Čiurlionio, F. Ruščico, P. Kalpoko, A. Vivulskio, P. Rimšos, A. Žmuidzinavičiaus, J. Rozentalio, V. Purvičio, J. Walterio, P. Krastinio ir kitų kūrėjų 126 unikalūs tapybos, grafikos ir skulptūros darbai, reti to laikmečio leidiniai. Iš Lietuvos buvo atrinkti 44 eksponatai iš valstybės rinkinio ir 2 – iš privačių kolekcijų.

Visų trijų šalių menininkų darbai eksponuojami vienoje erdvėje, paroda tematiškai suskirstyta į tris dalis, atspindinčias svarbiausius simbolizmo srovės ženklus. Pirmoji skirta legendoms, mitologijai, pasakoms, antroji paremta sielos ir minties tema, trečioji skirta simbolistiniam gamtos peizažui. XIX a. pabaigoje Prancūzijoje radęsis simbolizmas paveikė visos Europos, taip pat ir Baltijos šalių kultūrą. Baltijos šalių menas tuo laikotarpiu buvo „unikalus jų kultūrų kūrybingumą atskleidžiantis fenomenas“. Dailininkų naudota mitų, legendų ir alegorijų kalba atspindi laikotarpį, kai jie pradėjo suvokti savo vaidmenį kuriant visuomenei reikšmingus įvaizdžius. Savo ruožtu, šie meniniai procesai paskatino tautinio sąmoningumo stiprėjimą ir klojo pamatus nepriklausomų valstybių idėjai.

Rengiant parodą bendradarbiavo Lietuvos nacionalinis dailės, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės, Latvijos nacionalinis dailės, Estijos dailės, Orsė ir Oranžeri muziejai, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Prancūzijos kultūros ministerijos.

Paroda NDG veiks iki 2020 m. spalio 11 d.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Prancūzmetis Klaipėdos krašte: egzotiškas istorijos epizodas Premium

Vadinamasis prancūzmetis Klaipėdos krašte nėra toks plačiai žinomas mūsų istorijos epizodas, kaip, tarkime,...

Laisvalaikis
2020.09.27
Pandemija kerpa sparnus: milijardierius R. Perelmanas išsiparduoda Premium 1

JAV milijardierius Ronaldas Perelmanas, bankininkas, investuotojas, gelbėdamas savo kompanijas, yra...

Laisvalaikis
2020.09.27
Lietuviai Prancūzijoje: A. Venskus – diplomatas, išradėjas, pramonininkas Premium

Pirmasis Lietuvos ambasadorius prie NATO ir ES Adolfas Venskus (1924–2007) kaip nė vienas kitas Prancūzijoje...

Laisvalaikis
2020.09.27
Pasaulio aukso atsargos senka: kiek jo dar liko Premium

Auksas paklausus kaip investicija, jis laikomas statuso simboliu, galiausiai – šis taurusis metalas yra...

Laisvalaikis
2020.09.27
Lietuviai Prancūzijoje: iš diplomato P. Klimo prisiminimų Premium

Teisininkas, istorikas, politikas, Vasario 16-osios akto signataras Petras Klimas (1892–1969) 1925-aisiais...

Laisvalaikis
2020.09.26
„Netflix“ įkūrėjas R. Hastingsas: tokio augimo dar neregėjome Premium 1

Reedas Hastingsas. Milijardierius, „Netflix“ įkūrėjas, filantropas. Žmogus, kuris sunaikino „Blockbuster“ ir...

Laisvalaikis
2020.09.26
Genocido centras iš interneto išima KGB bylų registracijos žurnalą  1

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) paskelbė, jog iš interneto svetainės...

Laisvalaikis
2020.09.24
Lukiškių aikštės perdavimą vadina ir būtinąja gintimi, ir R. Karbauskio erotine fantazija

Lukiškių aikštės Vilniuje perdavimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui yra būtinoji...

Laisvalaikis
2020.09.24
Po 40-ies metų už savo „niekingą poelgį“ atsiprašė J. Lennono žudikas

Markas Chapmanas, vyras, 1980 m. gruodžio 8 d. nušovęs britų dainininką Johną Lennoną, atsiprašė jo našlės...

Laisvalaikis
2020.09.23
Nobelio premijų teikimo ceremoniją pakeis televizinis renginys

Pirmą kartą nuo 1944 metų dėl COVID-19 pandemijos atšauktą tradicinę Nobelio premijų teikimo ceremoniją...

Laisvalaikis
2020.09.22
Šešiems kūrėjams – aukščiausi Kultūros ministerijos apdovanojimai

Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems kūrėjams įteikti aukščiausi Kultūros ministerijos skiriami...

Laisvalaikis
2020.09.22
Atstovauti Lietuvai 2022-ųjų Venecijos bienalėje pretenduoja keturi projektai

Lietuvos kultūros taryba, baigusi paraiškų atstovauti Lietuvai 59-oje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje...

Laisvalaikis
2020.09.21
Įpročiai, kurie didina kasdienį nuovargį Premium 1

Miego trūkumą ir stresą dažniausiai kaltiname dėl prastos savijautos. Bet anot sveikatos priežiūros...

Laisvalaikis
2020.09.20
VU kviečia į diskusiją apie įvykius Baltarusijoje 2

Vilniaus universitetas (VU), bendradarbiaudamas su Vilniaus tarptautinio kino festivaliu „Kino pavasaris“,...

Laisvalaikis
2020.09.20
Rumunijoje atrastos 2017-aisias Londone pagrobtos itin vertingos knygos 3

Rumunijoje policija atrado apie 200 retų ir vertingų knygų, pavogtų per sudėtingą sandėlio apiplėšimą Londone...

Laisvalaikis
2020.09.19
Išrinkti geriausi pasaulio NT projektai

Pasaulinės nekilnojamojo turto (NT) parodos MIPIM metu apdovanoti geriausi projektai. Du prizai iškeliavo į...

Statyba ir NT
2020.09.19
Banksy prarado prekių ženklo teises į vieną iš savo garsiausių kūrinių

Jungtinės Karalystės (JK) gatvės menininkas Banksy pralaimėjo dvejus metus trukusią kovą su atvirukus...

Laisvalaikis
2020.09.18
Nacionaliniam dramos teatrui toliau vadovaus M. Budraitis

Konkursą eiti Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigas laimėjo Martynas...

Laisvalaikis
2020.09.18
Tyrimas dėl Klaipėdoje nugriautų pastatų nutrauktas, bus reikalaujama atlyginti žalą  5

Prokuratūra nutraukė tyrimą dėl trijų Klaipėdos senamiestyje nugriautų pastatų, tačiau iš pastatų savininkų...

Statyba ir NT
2020.09.18
Turizmo sektoriuje – išlikimo žaidimai Premium

Eva Šatkutė-Stewart, prognozavimo ir kiekybinės analizės lyderiui „Oxford Economics“ priklausančių įmonių...

Laisvalaikis
2020.09.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus