Orsė muziejuje eksponuotos „Laukinės sielos“ atkeliavo į Vilnių

Johannas Walteris (1869–1932). Valstiečių mergaitė. Apie 1904. Latvijos nacionalinis dailės muziejus.

Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) Vilniuje liepos 25 d. atidaroma tarptautinė paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“. 2018-aisiais, minint Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės šimtmečio sukaktis, ji buvo eksponuojama Orsė muziejuje (Musee d’Orsay) Paryžiuje ir vadinama vienu svarbiausių šiai datai skirtų kultūrinės diplomatijos programos renginių.

Paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ Orsė vyko 2018 m. balandžio 10 – liepos 15 d., skaičiuojama, ją aplankė per 230.000 žiūrovų. Tais pačiais metais ji buvo perkelta į KUMU muziejų Taline. Šiemet, minint Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, paroda eksponuojama NDG Vilniuje, lapkritį ji bus perkelta į Latvijos nacionalinį dailės muziejų Rygoje.

Esmė nesikeičia

Dr. Ieva Mazūraitė-Novickienė, NDG Informacijos ir viešųjų ryšių centro vadovė, VŽ pasakojo, jog Vilniuje eksponuojama paroda nebus identiška rodytai Orsė, nes fiziškai jos tiesiog neįmanoma atkartoti dėl skirtingų erdvių. Be to, dėl eksponavimo galimybių pakeisti penki ar šeši kūriniai, tačiau iš esmės parodos struktūra išliko tokia pati.

„Pakeisti keli M. K. Čiurlionio darbai, nes dėl trapumo bei šviesos poveikio jų negalima eksponuoti ilgiau nei 3 mėnesius, dabar jie turi ilsėtis“, – sakė dr. I. Mazūraitė-Novickienė.

Parodą Orsė muziejuje kuravo žymus simbolizmo tyrinėtojas Rodolphe’as Rapetti (Prancūzija), trijų Baltijos valstybių dailę sudėliojęs į vieną nuoseklų pasakojimą. Monografijos „Simbolizmas“ („Le Symbolisme“, 2005) autorius domėjosi ir Baltijos šalių menu. Prieš parodą Paryžiuje jis sakė, kad ji „atskleidžia įdomią įtakų ir pasipriešinimo joms sąveiką: susipažinę su kosmopolitine Europos kultūra ir panaudodami savo tradicinės kultūros, folkloro ir retorikos elementus, Baltijos šalių menininkai išplėtojo savitas, jų šalių intelektinius kontekstus atspindinčias kūrybines raiškas“.

NDG erdvėms „Laukines sielas“ adaptavo kuratorės Algė Andriulytė ir Eglė Mikalajūnė.

Aukso fondas

Paroda pristato XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Baltijos šalių dailės aukso fondą: 36-ių Estijos, Latvijos ir Lietuvos dailininkų kūrinius. Tarp jų – M. K. Čiurlionio, F. Ruščico, P. Kalpoko, A. Vivulskio, P. Rimšos, A. Žmuidzinavičiaus, J. Rozentalio, V. Purvičio, J. Walterio, P. Krastinio ir kitų kūrėjų 126 unikalūs tapybos, grafikos ir skulptūros darbai, reti to laikmečio leidiniai. Iš Lietuvos buvo atrinkti 44 eksponatai iš valstybės rinkinio ir 2 – iš privačių kolekcijų.

Visų trijų šalių menininkų darbai eksponuojami vienoje erdvėje, paroda tematiškai suskirstyta į tris dalis, atspindinčias svarbiausius simbolizmo srovės ženklus. Pirmoji skirta legendoms, mitologijai, pasakoms, antroji paremta sielos ir minties tema, trečioji skirta simbolistiniam gamtos peizažui. XIX a. pabaigoje Prancūzijoje radęsis simbolizmas paveikė visos Europos, taip pat ir Baltijos šalių kultūrą. Baltijos šalių menas tuo laikotarpiu buvo „unikalus jų kultūrų kūrybingumą atskleidžiantis fenomenas“. Dailininkų naudota mitų, legendų ir alegorijų kalba atspindi laikotarpį, kai jie pradėjo suvokti savo vaidmenį kuriant visuomenei reikšmingus įvaizdžius. Savo ruožtu, šie meniniai procesai paskatino tautinio sąmoningumo stiprėjimą ir klojo pamatus nepriklausomų valstybių idėjai.

Rengiant parodą bendradarbiavo Lietuvos nacionalinis dailės, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės, Latvijos nacionalinis dailės, Estijos dailės, Orsė ir Oranžeri muziejai, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Prancūzijos kultūros ministerijos.

Paroda NDG veiks iki 2020 m. spalio 11 d.

Komentarai