VŽ rekomenduoja: 10 renginių savaitgalį

Sausio 17 d. 19 val. Kauno menininkų namai (V. Putvinskio g. 56) kviečia paminėti 1.000.057-ąjį Meno gimtadienį. Lietuvoje jis minimas pirmąsyk.

Anot prancūzų menininko Robertą Filliou, menas gimė tada, kai „žmogus paėmė sausą kempinę ir įmetė ją į kibirą pilną vandens“. Tokią meno istorijos eigą šis „Fluxus“ menininkas išdėstė savo 1963 m. tekste-performanse-garso įraše „Sušnabždėta meno istorija“. Jis įkvėpė pasaulį Meno gimtadienio šventei, kuri minėta visaip – koncertais, hepeningais, parodų atidarymais, pašto menu, faksais, telefoniniais koncertais ar orų prognozėmis.

Kaune gimtadienis bus minimas garso ir vaizdo performansų vakaru, kuriame pasirodys tarp sričių, žanrų ir disciplinų veikiantys šiuolaikiniai menininkai: Arturas Bumšteinas ir vokalinis ansambis „B2“, Berguras Thomas Andersonas, „Eye Gymnastics“ (Viktorija Damerell ir Gailė Griciūtė), Gailė Pranckūnaitė ir „Kojos Sopa“.

R. Filliou „Sušnabždėtą meno istoriją“ papasakos A. Bumšteinas. Kūrinys ves per šiame tekste atskleidžiamą alternatyvią meno istoriją, meno kilmę ir jo apraiškas įvairių kasdieniškų-ekscentriškų įvykių pavidalais.

Daugiau apie Meno gimtadienio performansus čia.

Visą Meno gimtadienio šventės programą gyvai transliuos bendruomeninis radijas „Palanga Street Radio“. Taip pat, lietuviai renginio metu 21,50–22,00 val. prisijungs prie bendraminčių Europoje per austrų radiją „Euroradio satellite network“.

Iki sausio 19 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Marijampolėje ir Ukmergėje vyksta Vilniaus trumpųjų filmų festivalis, kurio programoje beveik 60 filmų iš viso pasaulio.

Išskirtiniu festivalio filmu rengėjai vardija juostą „Brolybė“ (Brotherhood), kuris šįmet nominuotas „Oskarams“ geriausio trumpametražio vaidybinio filmo kategorijoje.

Tunisiečių-amerikiečių kilmės kino režisierės Meryam Joobeur darbas pasakoja Tuniso provincijoje vykstančią istoriją. Į kaimą su nauja žmona grįžus sūnui, tėvas turi pasirinkti tarp lojalumo šeimai ir savo griežtų moralės principų.

„Brolystės“ premjera įvyko Toronto kino festivalyje, kur juosta pelnė geriausio Kanados trumpametražio filmo apdovanojimą. Režisierės darbas jau laimėjo daugiau nei 60 prizų ir buvo rodytas 48 šalyse.

Vilniaus festivalyje jis bus rodomas programoje „Prieš srovę“. Šįmet festivalyje pirmą kartą pristatoma trumpametražių siaubo filmų programa.

Sausio 17 d. vilniškiame kino teatre „Pasaka” vyks kino naktis, kurioje 23 filmai.

Visa programa čia.

Sausio 17 ir 18 d. OKT/Vilniaus miesto teatre režisierius Paulius Ignatavičius pristato naują spektaklį „Bang!“.

„Skaitant pjesę atrodė, jog kažkas tiesiog paėmė ir užrašė tai, ką tu pats galvoji apie šiandieninį pasaulį, tik negali to taip taikliai ir ironiškai išreikšti žodžiais. „Bang!“ yra totalus juodas absurdas, kai visas pasaulis eina velniop ir belieka tik garsiai kvatoti“, – apie Mariaus von Mayenburgo pjesę sako režisierius.

Pagrindinis pjeses veikėjas yra Ralfas Bangas, autoriaus pateiktas kaip Donaldo Trumpo analogija, mąstanti penkiamečio smegenimis. Jis „trolina“ šiandienius ultra liberalius, sveikus, tolerantiškus, empatiškus ir ekologiškus hipsterius, sprendžiančius itin opias per šalto arba per karšto sojų pieno kavoje už tris eurus problemas.

Kūrybinės komandos branduolį sudaro menininkai, kūrę ankstesnę P. Ignatavičiaus premjerą OKT/Vilniaus miesto teatre „Pizdukas“ pagal Reiner Werner Fassbinder pjesę. Vaidina aktoriai Pijus Ganusauskas, Tadas Gryn, Indrė Patkauskaitė, Milda Noreikaitė, Martynas Klementjevas ir Aidas Matutis.

Sausio 19 d., 18 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje įvyks kompozitorės Ramintos Šerkšnytės muzikos albumo pristatymas.

Tarptautinės įrašų kompanijos „Deutsche Grammophon“ išleistą albumą įrašė dirigentės Mirga Gražinytė-Tyla ir Giedrė Šlekytė.

„Deutsche Grammophon“ R. Šerkšnytę pristato kaip metafizinio grožio muzikos kompozitorę, kurios kūryboje mistinė patirtis ir aukšta įtampa jungiasi su gyvybinės energijos protrūkiais ir emocine jėga. Tai būdinga ir kompozitorės oratorijai „Saulėlydžio ir aušros giesmės“, kurią šiam albumui įrašė Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, choras „Jauna muzika“, solistai Lina Dambrauskaitė, Justina Gringytė, Tomas Pavilionis ir Nerijus Masevičius, diriguojami Giedrės Šlekytės.

19 val. Filharmonijoje vyksiančiame Nacionalinio simfoninio orkestro koncerte skambės ir R. Šerkšnytės kūrinys „De profundis“. Kompaktinei plokštelei jį atliko dirigentė M. Gražinytė-Tyla su kameriniu orkestru „Kremerata Baltica“.

Vilniuje, galerijoje „Meno Niša“, vyksta video menininko Rimo Sakalausko muzikinių 3D video kūrinių ir vaizdo klipų paroda „Dispozicija“.

Vardijamas vienu talentingiausių jaunosios kartos video menininkų, R. Sakalauskas specializuojasi multimedijos, 3D instaliacijos srityse. Jis gali girtis netrumpu laimėjimų sąrašu, kuriame – „Sidabrinės gervės“ ir „Auksinis scenos kryžius“ apdovanojimai, geriausios meno mugės „ArtVilnius‘13? instaliacijos, geriausio „ArtVilnius‘18“ jaunojo menininko įvertinimai.

„Dispozicija“ yra trečioji R. Sakalausko paroda „Meno Nišoje“. Joje jis pristato 3D video kūrinius ir vaizdo klipus, kurtus muzikantams Leonui Somovui (kūrinys „Impatient“ su kartu su Jimmy Burney), „Daddy was a Milkman“ (kūrinys „Choke“), Monikaze (daina „Adidas“), grupei „Antis“ (kūrinys „Duokit medalį“) ir kiti. Parodoje pristatomi ir niekur nerodyti darbai.

Galerija „Meno Niša“ R. Sakalausko video darbus yra pristačiusi tarptautinėse meno mugėse,  keletą jo video kūrinių yra įsigijęs MO muziejus.

Paroda veiks iki vasario 16 d.

Nuo sausio 18 d. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje Kaune veiks paroda „Geriausias metų kūrinys“.

Nuo 1999 m. kasmet rengiamoje parodoje meno kūrėjai ir visuomenė renka geriausią praėjusių metų kūrinį.

Šįmet joje eksponuojami 93 autorių darbai. Savo kūrinius pristato įvairaus amžiaus menininkai: nuo jaunų, ką tik baigusių studijas, iki vyriausios – senjorų – kartos. Ekspozicijoje vyrauja tapyba, tačiau yra ir skulptūros, keramikos, tekstilės bei grafikos darbų.

Balsuoti už labiausiai patikusį kūrinį lankytojai galės iki vasario 15 d. Laureatai bus paskelbti ir apdovanoti vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Parodos rengėjai kviečia į edukacijos bei ekskursijas, pirmosios vyks sausio 19 d. ir jas ves tapytoja Eglė Velaniškytė.

Paroda veiks iki kovo 1d.

Kauno arkivyskupijos muziejuje (M. Valančiaus g. 6) veikia interaktyvi meno paroda „Realybė išsiplečia“.

Anot muziejaus pranešimo, parodoje senasis menas jungiasi su naujosiomis medijomis, o tai leidžia į XVII–XX a. pirmos pusės vertybes pažvelgti naujai.

Pasitelkus interaktyvią papildytos realybės funkciją, senosios dailės vertybės atgyja lankytojų išmaniuosiuose įrenginiuose. Vieni kūriniai lankytojams atsiveria animuotais pavidalais, vizualiai išplėtojant juose įamžintus pasakojimus arba atkuriant prarastas detales. Kiti parodo giluminius, tik rentgenografinių nuotraukų pagalba matomus tapybos sluoksnius, o trečiąją grupę sudaro kūriniai, kurių būklę galime palyginti prieš ir po restauravimo.

Parodoje eksponuojami 32 Kauno arkivyskupijos muziejaus bažnytinio meno rinkinio kūriniai, datuojami XVII–XX a. I puse. Didžiąją dalį sudaro naujai restauruoti arba pirmą kartą viešai eksponuojami kūriniai, tarp kurių – restauratorių teigimu, itin reta, stiklo karoliukų audimo technika nuaustas skydas – altoriaus antepediumas, sukurtas Prancūzijoje.

Senuosius kūrinius atgaivino animatorius Gasparas Aleksa, sukūręs eksponatų turinį individualiai atskleidžiančias vizualizacijas. Tapybos darbų rentgenogramas atliko „Meno kūrinių tyrimai“ restauratorius Rapolas Vedrickas. Kūrinius naujam gyvenimui prikėlė Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centro ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus restauratoriai.

Sausio 22 d. 18.00 val. Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje Vilniuje vyks Algirdo Kaušpėdo novelių knygos „Gyveno kartą bičas ir kaimynas. Pokalbiai prie alaus“ pristatymas.

Žinomo muzikanto, „Anties“ lyderio, grupės „KAnDIs“ nario architekto pirmojoje knygoje – 80 trumpų novelių, iliustruotų architekto Arūno Kavaliausko piešiniais.

Nechamiška, bet drąsi provokacija, dramatiškos patirtys, graudinanti lyrika, čekiška užstalės filosofija – taip A. Kaušpėdo knygą apibūdina ją perskaičiusieji. Du knygos personažai bičas ir kaimynas aptaria pačias įvairiausias temas: nuo gyvenimiškų iki pseudofilosofinių, nuo anekdoto iki grotesko.

Knygoje A. Kaušpėdas rašo gana ironiškai, dalijasi linksmomis įžvalgomis, tad ir pokalbis bibliotekoje, kurį ves Lolita Varanavičienė, leidyklos „Tyto Alba“ vadovė, greičiausiai bus dinamiškas, gyvas ir įdomus.

Iki sausio 26 d. Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) Vilniuje veikia paroda „Dirbtuvė. Kūrinio genezė. Augustinas Savickas“.

Paroda skirta tapytojo, menotyros daktaro, prof. A. Savicko (1919–2012) šimtosioms gimimo metinėms. Jos kuratorius Vidas Poškus sako, kad parodoje yra trys pagrindiniai veikėjai: autorius (menininkas), darbo vieta (dirbtuvė arba studija) ir kūrinys, o parodos tikslas – atkurti A. Savicko dirbtuvę. Toji „restauracija“ yra simbolinio pobūdžio ir pasakoja menininko kūrybinę kelionę su savais pakilimais ir nuopuoliais.

A.Savickas gimė 1919 m. gegužės 12 d. Kopenhagoje, lietuvių rašytojo ir diplomato Jurgio Savickio ir gydytojos Idos Trakiner šeimoje. 1939 m. pradėjo studijuoti Kauno meno mokykloje. Per Antrąjį pasaulinį karą prarado artimuosius, pasitraukė į Sovietų Sąjungos gilumą. 1945–1949 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės institute, 1951–1993 m. ten dėstė. Rašė spaudoje, išleido knygų ir mokslinių monografijų. 1993 m. jam suteiktas menotyros daktaro laipsnis.

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje veikia Juozo Galkaus plakatų paroda „Ne tik gatvei“.

J. Galkus – vienas ryškiausių Lietuvos plakato žanro atstovų. Nors aktyviausiai jis kūrė sovietmečiu, jo plakatai aktualumo neprarado. Menininkas sukūrė daugiau nei 500 plakatų. Parodoje rodomas maždaug penktadalis jų.

Pristatyta kolekcija siekiama atspindėti dailininko kūrybinės raiškos įvairovę bei žanro gyvybingumą. Greta spausdintų plakatų pristatomi originalūs guašu atlikti plakatų projektai, geriau perteikiantys autentiškus autoriaus braižo ypatumus: spalvos kokybę, piešinio niuansus. Be to, galima susipažinti ir su tais plakatais, kurie dėl įvairių priežasčių nebuvo išleisti. Kolekciją papildo iki šiol nepublikuoti eskizai.

Kita svarbi menininko darbo sritis – knygų dizainas, jis apipavidalino apie 100 knygų. Jo dirbtuvėje gimė ir proginiai atvirukai, programėlės, kvietimai. Be to, jis buvo vienas pirmųjų, sovietmečiu kūręs logotipus. 

Paroda veiks iki balandžio 12 d.