VŽ rekomenduoja: naujų knygų lentynoje

Tik vienas dalykas Gary Keller, Jay Papasan, išleido „TOC sprendimai“, 2019 m.

Knygą išleidusios UAB „TOC sprendimai“ vadovas, efektyvumo ekspertas Nerius Jasinavičius (ir ilgametis žurnalo „Verslo klasė“ autorius) pasakoja, jog „Tik vienas dalykas“ į jo rankas pakliuvo prieš porą metų, o būdamas skaitymo fanas, knygų apie verslą, efektyvumą ar vadovavimą jis perskaito labai daug. Tačiau būten ši jam paliko labai didelį įspūdį.

Anot N. Jasinavičiaus, knygos autoriai, remdamiesi naujausiais psichologijos, neurologijos, sociologijos mokslų tyrimais bei atradimais, paneigia daugelį į kasdienybę įaugusių mitų – kad viskas yra vienodai svarbu ar kad sėkmei reikia daug valios pastangų.

„Tikėjimas šiais bei kitai mitais trukdo pasiekti gyvenimo tikslų. Juk ne veltui Markas Twainas sakė, kad daugiau žalos padaro ne nežinojimas, o tikėjimas klaidingais įsitikinimais. Knygoje rasite ne tik patarimų, ką nustoti daryti, bet ir ką pakeisti savo kasdienybėje, norint pasiekti įspūdingų rezultatų“, – rašo N. Jasinavičius.

„Sparčiu greičiu besisukantis gyvenimo ritmas vis dažniau priverčia jus ieškoti būdų, kaip mažiau blaškytis ir patirti mažiau triukšmo. Kasdieninis nepaliaujantis elektroninių laiškų, tekstų, žinučių, pranešimų ir susitikimų srautas blaško jus ir kelia stresą. Šeimos ir darbo poreikiai reikalauja jūsų indėlio bei laiko. Ir kokia kaina? – Prastas darbas, praleisti terminai, mažesni atlyginimai ir daug streso.

Iš tiesų norėtumėte daugiau našumo iš savo darbo, didesnių pajamų, geresnio gyvenimo būdo. Jūs norėtumėte daugiau pasitenkinimo iš gyvenimo ir daugiau laiko sau, savo šeimai ir draugams. Knyga moko, kaip to pasiekti“, – rašoma anotacijoje.

Yra išleistas ir audio knygos variantas, skaito N. Jasinavičius.

SferaPaulius Senūta, išleido „Baltos lankos“, 2019 m.

Nuo rugpjūčio pradžios spaudoje bei internete mirgėjusios reklamos būsimus knygos skaitytojus intrigavo šūkiais: „Išlįskit iš altorių šešėlio“, „Sodybų tuštėjimo metas baigėsi“, „Pamirškit paskenduolę“. Apie ką šis reklamos srityje dirbančio P. Senūtos debiutinis romanas, galima spėti iš kelių knygą skaičiusių žinomų asmenų atsiliepimų – ant „Sferos“ viršelio ketvirto puslapio nugulė Ingridos Šimonytės, Akvilės Kavaliauskaitės, Sauliaus Urbonavičiaus-Samo bei Ernesto Parulskio citatos. Štai keletas jų:

„Esu iš tų, kuriems kai kurie dalykai absoliučiai aiškūs ir nėra jokios alternatyvios nuomonės. Visgi skaitydama šią knygą pagavau save kiek suabejojusią tuo, kad Žemė yra apvali“, – vertina Ingrida Šimonytė.

„Skaitydamas „Sferą“ jaučiausi, lyg dalyvaučiau elitiniame protmūšyje, kurį moderuoja azartiškas vedėjas, žaidimo eigoje keičiantis ir jo taisykles, o kartais – ir pačią žaidimo prigimtį“, – knygą apibūdina menotyrininkas Ernestas Parulskis.

O pats autorius sako, jog debiutinis jo romanas – tai knyga „apie dviejų labai protingų vyrų draugystę, kurie tiki vienu labai kvailu dalyku – tuo, kad Žemė yra plokščia. Paradoksalu, tačiau jie daug protingesni nei jų aplinka. Šiame kontekste nagrinėjamas klausimas, kas iš tiesų yra protinga ir kas kvaila, ir ar galima į šį klausimą vienareikšmiškai atsakyti.“

Fondas ir imperija Isaac Asimov, iš anglų k. išvertė Anita Kapočiūtė, išleido „Kitos knygos“, 2019 m.

Lietuviškai pasirodė fantastikos patriarcho I. Asimovo kultine vadinamos serijos „Fondas“ antroji dalis – romanas „Fondas ir imperija“ su atnaujintu vertimu. Pasak leidėjų, tai mokslinės fantastikos klasika, paklojusi pamatą ištisoms būsimoms rašytojų kartoms. 1966 m. „Fondo“ trilogija apdovanota Hugo premija už geriausią visų laikų fantastikos žanro seriją: „Septynių knygų „Fondo“ ciklas pribloškia didingomis žmonijos ateities idėjomis, tvirtai sukaltu logišku siužetu ir gigantiško masto įvykiais, nulemiančiais ne tik Žemės, bet ir visos Galaktikos likimą. Anot A. Asimovo, žmonija vystosi pagal psichoistorijos dėsnius, kurie, pasitelkę matematinę analizę ir ekstrapoliaciją, formuluoja tam tikrus veiksnius, apibrėžiančius didelių žmonių grupių elgesį. Šis mokslas teigia, kad žmonių civilizacija vystysis netolygiai, ją nuolat ištiks didžiulės krizės, psichoistorijos kūrėjo jauno mokslininko Hario Seldono garbei vadinamos Seldono krizėmis“.

Centrinė stotis Fiona Davis, iš anglų k. išvertė Daumantas Gadeikis, išleido „Tyto alba“, 2019.

Ir pagaliau – „tikras romanas“ pagal tradicinį žanro supratimą, tiksliau – istorinis romanas. Tačiau su tikrų tikriausiu istoriniu pamušalu ir puikiai atliepiantis kad ir šiandieninio Vilniaus, kuriame netyla diskusijos apie paveldo (ne)saugojimą, dvasią.

Amerikiečių rašytoja, žurnalistė F. Davis romane „Centrinė stotis“ pasakoja apie tai, kaip naujam gyvenimui buvo prikelta architektūros ir dizaino šedevru vadinama Niujorko centrinė stotis. Kažkada tai buvo apleista, nyki ir, sunku patikėti, nebūčiai pasmerkta vieta – pasirodo, 1974-aisiais statybų vystytojai kreipėsi į teismą, kad Niujorko centrinė stotis (kurios antrajame aukšte veikė meno mokykla) netektų saugotino objekto statuso ir jos vietoje išdygtų milžiniškas dangoraižis.

Palaikymo išsaugoti pastatą buvo mažai, kadangi miestas buvo beveik bankrutavęs, o iš stoties likęs tik šlovės šešėlis. Taigi, romano siužetinė linija veda per kovas dėl pastato išsaugojimo, kurių viena iš iniciatorių buvo Žaklina Kenedi Onasis, sužmėžuojanti romane.