Birštono apgultis: į naująjį apžvalgos bokštą įkopė apie 10.000 žmonių
Birštono apžvalgos bokštas virš jūros lygio iškilęs 137 metrus. Be abejo, tiek aukštai kopti į jį nereikia – visas jo aukštis yra 51 m, apžvalgos aikštelė įrengta 45 m aukštyje, nuo žemės iki jos – 300 laiptelių.
Plės infrastruktūrą
Rūta Kapačinskaitė, Birštono turizmo informacijos centro (BTIC) vadovė, VŽ pasakojo, jog apžvalgos bokštų fanų Lietuvoje labai daug, ir birštoniškio atidarymo jie laukė nuo gegužės, taigi nenuostabu, kad pirmąjį savaitgalį savo eilės užkopti į bokštą žmonėms teko palaukti ir porą valandų.
Specialiai bokštui sukurtame „Facebook“ profilyje eilių nemėgstantys lankytojai bent pirmaisiais savaitgaliais kviečiami atvykti darbo dienomis; jei vis tik savaitgaliais – tuomet anksčiau ryte ar vėliau vakare: šiltuoju sezonu bokštas lankytojams atviras nuo 7 val. ryto iki 22 val., lankymas nemokamas. Vienu metu į bokštą gali pakilti 40 žmonių, jų srautą reguliuoja birštoniečiai savanoriai.
Pasak R. Kapačinskaitės, dabar bokštą prižiūri Nemuno kilpų regioninio parko direkcija, galiausiai jis bus perduotas miesto savivaldybei, kuri rūpinasi infrastruktūra aplink jį – tualetais, konteineriais ir visu kitu.
„Kelias bus labiau patvarkytas, plečiama automobilių stovėjimo aikštelė prie „Seklytėlės“, kad galėtų autobusai patogiau privažiuoti“, – VŽ sakė R. Kapačinskaitė. Kol kas aikštelių išties trūksta – pristigę automobiliams parkuoti skirtų vietų, nenorintys ar negalintys paėjėti vieno kito kilometro, automobilius savaitgalį tiesiog numetė kelio Vilnius–Birštonas–Prienai šalikelėje.
Anot BTIC vadovės, savaime suprantama, kad magistraliniame kelyje palikti automobilį nėra pats geriausias dalykas, parkavimą pagal sutartį prižiūrės policija. Vėlgi, „Akropolio“ dydžio aikštelės regioniniam parke neįrengsi.
Pašnekovė vardija, kur galima patogiai palikti automobilį: šalia gaisrinės (B. Sruogos g. 15) ar aikštelėje prie „Norfos“ (B. Sruogos g. 25) – iš ten pėstute bokštą galima pasiekti maždaug per 20 min. Esant mažesniam lankytojų srautui, vietos automobiliui galima rasti stovėjimo aikštelėse prie restorano „Seklytėlė“ arba viešbučio „Royal SPA Residence“ – iš čia kelionė pėsčiomis iki bokšto trunka apie 10 minučių.
„Mūsų tikslas toks ir yra, kad žmonė ne tik atvažiuotų, įliptų į bokštą ir išvažiuotų, o pasivaikščiotų, patirtų, kad čia yra kurortas su visomis savo paslaugomis“, – kalba R. Kapačinskaitė.
Skelbiama, jog lankytojai su negalia gali privažiuoti automobiliu iki pat bokšto, kur įrengta nedidelė stovėjimo aikštelė. Tiems, kas negali ar nenori kilti aukštyn, greta įrengti specialūs informaciniai stendai su QR kodais, kuriuos nuskaičius telefonu, jo ekrane matyti iš bokšto atsiveriantys vaizdai.
Idėja – prieš 20 metų
Skelbiama, jog aukščiausio Lietuvos bokšto Birštone iniciatoriai ir užsakovai – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, projekto partneriai – Nemuno kilpų regioninio parko direkcija, projektuotojai – UAB „Prosfera“ ir architektas Donatas Malinauskas, darbus vykdė UAB „Empower-Fidelitas“.
Bokšto vieta buvo parinkta 1997 m., kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemą – pagrindinį dokumentą, nustatantį priemones šiai unikaliai teritorijai saugoti ir tvarkyti.
Kylant į bokštą įrengtos šešios atokvėpio vietos. Tvirta metalinė bokšto konstrukcija dekoruota maumedžio plokštėmis, o trikampiai langeliai – tarsi raštai, naudojami medžio drožyboje. Bokštas – keturkampis lygiasienis su ažūriniu stogeliu tęsia lietuvių gynybinės architektūros tradiciją, primena senųjų medinių pilių bokštų formą ir siejasi su vėlyvesne bažnyčių varpinių architektūra.
Nemuno kilpų regioninis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti unikalų didžiųjų Nemuno kilpų ir Punios šilo kraštovaizdį, jo gamtinei ekosistemai bei kultūros paveldo vertybėms. Parko ašis – Nemunas. Apie 60 km smarkiai vingiuotas Nemuno vidurupio ruožas sudaro tris didžiąsias kilpas, kurios rangosi tarp aukštų, miškais apaugusių šlaitų, atragių ir atodangų.
90% Birštono savivaldybės teritorijos yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, o mineralinis vanduo, išgaunamas iš žemės gelmių, yra svarbiausias Birštono kurorto gyvavimo bei augimo skatintojas.
