Meno aukcionų rekordas: A. Samuolio „Liga“ parduota už 39.000 Eur
Pirmiausiai prie starto linijos stojo devintasis „Ars Via“ aukcionas, jis surengtas gegužės 23 d. Aukcione pristatyti 235 meno ir kolekcinių vertybių lotai, iš jų parduoti 127, tai sudarė 54% viso aukciono rinkinio.
Skelbiama bendra „Ars Via“ apyvarta – 57.825 Eur. Brangiausiai parduotas darbas – Adomo Varno (1879–1979) „Beržynėlis“ (1926), kainavęs 7.500 Eur.
Pirkėjų dėmesio sulaukė ir kitų Lietuvos dailės klasikų darbai: Zigmo Petravičiaus „Šienapjūtė“ (1941) parduotas už pradinę 4.800 Eur kainą, Kazio Šimonio „Kaunas. Italijos gatvė (dabar Mackevičiaus“ (~1939) – už 2.400 Eur.
Ypatingo dėmesio sulaukė dailininko ir restauratoriaus Juozo Algirdo Pilipavičiaus darbai: iš 5 jo kūrinių nupirkti 4.
Iš 4 aukcione pristatytų Simono Skrabulio darbų nupirkti trys. Parduotas tapytojo, grafiko, iliustruotojo, instaliacijų ir performansų kūrėjo, Jono Meko mokinio ir bičiulio Audriaus Naujokaičio (1961–2012) tapybos darbas „Natiurmortas /Gyvatės galva (Still Life/Head of Snake)“, Mariaus Liugailos, Stasio Krasausko, kitų žinomų menininkų kūriniai.
Taip pat ir nežinomų – pasak rengėjų, buvo nupirkti beveik visi skyriuje „Vilniaus dailės akademija“ pristatyti jaunųjų kūrėjų darbai.
Š. Sauka – vėl neparduotas
Viena iš „Ars Via“ aukciono intrigų buvo ne pirmą kartą oficialioje meno rinkoje pasirodantis Šarūno Saukos darbas „Sentimentalus peizažas“. 50-ajame Vilniaus aukcione jis buvo įkainotas 12.750 Eur ir neparduotas. Mažesnė kūrinio kaina „Ars Via“ aukcione – 7.000 Eur – pirkėjų taip pat nesuviliojo.
Tikėtina, jog realią Š. Saukos darbų kainą nustatys būsimi aukcionai, nes oficialioje meno rinkoje iki šiol neparduotas nė vienas dailininko darbas.
Neparduotas ir laikrodis
Neparduotas liko ir istorinę vertę, ypač besidomintiems krepšiniu, turintis šveicarų gamintojo „Paul Buhre“ kišeninis sidabrinis laikrodis su chronometru. Aukso medalių vietoje tokie vardiniai laikrodžiai buvo įteikti Lietuvos rinktinės krepšininkams, 1937-aisiais iš Rygoje vykusių Europos pirmenybių parvežusiems pergalę.
Populiaru – knygos ir fotografijos
Pasak p. Petraičio, daug dėmesio sulaukė senosios knygos, jų nupirkta 80% lotų.
Aukciono rengėjas mini A. Freitago „Karo architektūrą“ (parduota už pradinę 2.800 Eur kainą) ir pirmosios lietuviškos knygelės apie bites antrosios laidos egzempliorių „Naudinga bittiu knygele, tai yra Ajszkos pamokimas kaip par iszmintngą bittiu kawojimą gał daug naudos nusipelnyti wissims bitteles mylentims“. Knygelei pratarmę parašė, sužemaitino ir 1848 m. išleido Simonas Daukantas, jos kaina nuo 550 pakilo iki 3.000 Eur.
Susidomėjimo sulaukė ir dr. Jono Basanavičiaus laiškas, unikalus Gustavo Kuršaičio religinių giesmių albumas, kiti artefaktai. Varžytąsi ir dėl fotografijų, jų parduota 90% iš pristatytų.
Už pradinę 2.000 Eur kainą nupirktas itin retas grafo B. H. Tiškevičiaus 4 fotografijų rinkinys „Rugiapjūtė Vialos dvare“, Maironio, M. Yčo, P. Leono, kitų garsių žmonių nuotraukos.
Planuojama, jog 10-asis „Ars Via“ aukcionas įvyks rugsėjį, informacija skelbiama aukciono tinklalapyje ir „Facebook“ paskyroje.
Įeis į istoriją
Kitą dieną, gegužės 24-ąją, įvykusiame LVII „Vilniaus aukcione“ buvo pasiūlyta 150 lotų, parduota 35%, iš viso – už 100.000 Eur.
Pasak rengėjų, šis aukciionas – vienas iš tų, kurie įeis į „Vilniaus aukciono“ istoriją.
„Brangiausiai parduotų kūrinių penketuke – net trys ypatingi įvykiai. Vienas jų, kartu su keliais Vakarų Europos grafikos šedevrais bei Pranciškaus Smuglevičiaus akvarelių albumu, sukėlė rimtą aukciono kainų vėją“, – sakė „Vilniaus aukciono“ vadovė dr. Sigita Skaisgirytė-Makselienė. Anot jos, tai rodo, jog aukciono dalyviai „yra įvaldę investavimo į meną žinias“.
Pasak aukciono vadovės, tai, kad Antano Samuolio (1899–1942) „Liga“ (1931), iki šiol buvęs brangiausiai įkainotas lietuviško meno kūrinys, parduotas už 39.000 eurų, yra „istorinis įvykis“.
„Šis kūrinys net kelis kartus pretendavo pakeisti „Vilniaus aukcione“ brangiausiai parduotų kūrinių sąrašą, dabar liko antras – po Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966) paveikslo „Dzūkų kaimelis“ (1910), parduoto už daugiau nei 53.500 eurų“, – sako p. Makselienė.
Kitu istoriniu įvykiu ji vadina tai, jog „didžiąją LVII Vilniaus aukciono pažibą“ – P. Smuglevičiaus (1745–1807) akvarelę „Romos visuomenė lanko Tito griuvėsius“ (~1775), tapusią Romos antikvaro ir leidėjo Lodovico Mirri išleisto Nerono Aukso rūmų freskų albumo „Vestigia delle Terme di Tito“ titulinio lapo pirmavaizdžiu, vienas iš šalies muziejų įsigijo už 12.500 Eur.
Trečią vietą brangiausiai parduotų kūrinių sąraše užėmė Kazimiero Stabrausko (1869–1929), M. K. Čiurlionio mokytojo, darbas „Vandens lelijos (Jono Okunios parko prūde)“ (XX a. I ketv.), pradinė jo kaina pakio iki 6.000 Eur.
VERSLO TRIBŪNA
Privatų prekių ženklą „Well Done“ lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pristatė 2023 m. balandžio viduryje. Per šiuos pustrečių metų jis tapo vienu populiariausių prekių ženklų Lietuvoje – jį žino daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų. „Maximos“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas įsitikinęs, kad erdvės augti dar yra ir jau po trejų metų privačios etiketės produkcija gali sudaryti trečdalį visų prekybos tinklo pardavimų, o „Well Done“ bus svarbi šios dalies dalis.
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Šiandien vartotojų dėmesys yra išskaidytas, todėl norint pasiekti tikslinę auditoriją, reklamos priemones reikia pasirinkti strategiškai, o vienos jų – dažniausiai nepakanka. Reklama skirtingose medijose didina prekės ženklo atpažįstamumą ir leidžia efektyviai pasiekti skirtingus vartotojų segmentus.
Ketvirtą ir penktą vietas užėmė Jono Čeponio (1926–2003) „Vilnius rudenį“ (1973), parduotas už 4.600 Eur, ir Kazimiero Žoromskio (1913–2004) „Dominikonų gatvės Vilniuje“ (1950). Šio kūrinio pradinė kaina nuo 1.600 Eur pakilo iki 3.800 Eur.
Kaino kilo
Visgi aršiausia kova „Vilniaus aukciono“ rengėjai vadina kilusią dėl Vilniuje, Juozo Zavadskio spaustuvėje, 1912 m. mažu numeruotu tiražu išleisto albumo „Vilnius prieš 100 metų Pranciškaus Smuglevičiaus akvarelėse“: albumo kaina kilo 3,5 karto – iki 660 eurų, arba 247%.
Triskart brangiau nei pradinė kainą pasiūlyta Salvadoro Dali (1904–1989) litografiją „Niujorkas: Plaza“ (1964), ji parduota už 900 Eur.
Pablo Picasso (1881–1973) litografija „Gėlių puokštė“ (1958) parduota 2,3 karto brangiau – už 560 Eur.
Aukciono dalyviai pirko ir Juzefos Čeičytės-Jutos, Henriko Čerapo, Adomo Galdiko (1893–1969), Algio Skačkausko (1955–2009), Kazio Šimonio (1887–1978), Juozapo Miliūno (1933–2016), Adomo Varno (1879–1979), Kozmos Čurilos (1908–1951), kitų gerai žinomų autorių kūrinius.
„Vilniaus aukciono“ duomenimis, vienas LVII „Vilniaus aukciono“ pirkėjas vidutiniškai išleido 1.923 eurų. Palyginti su praėjusiu „Vilniaus aukcionu“, ši suma pakilo 28%.
Ar tai vienkartinis reiškinys, kurį lėmė solidūs aukciono lotai, ar besiformuojanti tendencija, paaiškės netrukus.
Kitas „Vilniaus aukcionas“ rugpjūčio 3 d. rengiamas Palangoje, Antano Mončio namuose–muziejuje. Informacija skelbiama čia.
