19-asis ES sankcijų paketas Rusijai ir Baltarusijai: ką jis reiškia verslui ir Lietuvai

Pagrindinės naujos priemonės ir sritys

19-asis sankcijų paketas apima keletą strateginių sričių – nuo energetikos ir transporto iki finansų bei technologijų. Vienas reikšmingiausių pokyčių – suskystintų gamtinių dujų (LNG) importo iš Rusijos į ES nutraukimas. Trumpalaikėms sutartims numatyti pereinamieji laikotarpiai – rusiško LNG importo į ES draudimas įsigalios nuo 2026 m. balandžio 25 d.

Taip pat sugriežtinti reikalavimai jūrų transportui, siekiant pažaboti vadinamąjį šešėlinį laivyną – laivus, naudojamus sankcijų apėjimui, perregistruojamus trečiosiose šalyse ar susijusius su sankcionuotais operatoriais. Naujos taisyklės numato griežtesnį šių laivų draudimo bei uostų prieigos ribojimą.

Ko gero, įdomiausi ribojimai yra numatyti finansų sektoriuje. Šis sankcijų paketas numato papildomas priemones prieš tarpininkaujančius trečiųjų šalių bankus ir finansų tarpininkus, padedančius apeiti ES ribojimus. Sandorių draudimas išplėstas ir taikomas keliems bankams bei naftos prekybos bendrovėms iš Tadžikistano Respublikos, Kirgizijos Respublikos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Honkongo, taip pat keturiems bankams iš Baltarusijos Respublikos ir Kazachstano Respublikos, turintiems ryšių su Rusijos finansinių pranešimų sistema (SPFS) ar kitomis alternatyviomis mokėjimų infrastruktūromis, tokiomis kaip „Mir“ ar greitųjų mokėjimų sistema (SBP). Šie ribojimai įsigalios nuo 2026 m. sausio 25 d., numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2026 m. balandžio 25 d. anksčiau sudarytiems sandoriams. Verslui tai reiškia griežtesnę atsiskaitymų ir kredito rizikos kontrolę bei būtinybę peržiūrėti tarpvalstybinių mokėjimų grandines.

Kita svarbi sritis – kriptoturto paslaugų teikėjų ir elektroninių pinigų operacijų ribojimai. Draudžiama teikti kriptoturto ir mokėjimo paslaugas, taip pat leisti elektroninius pinigus Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, o už atitiktį atsako sąskaitas tvarkantys (aptarnaujantys) mokėjimo paslaugų teikėjai. Ribojimai taikomi ir ne ES registruotiems operatoriams, jei jų veikla padeda sankcionuotiems subjektams. Tai verčia FINTECH sektorių diegti dar griežtesnius KYC ir operacijų stebėsenos mechanizmus, siekiant išvengti netiesioginio sankcijų pažeidimo. 

Sankcijų įsigaliojimas ir atitikties stiprinimas verslo praktikoje

Nors dauguma 19-ojo sankcijų paketo priemonių įsigalioja iškart jas paskelbus, kai kurioms nustatyti pereinamieji laikotarpiai – ypač energetikos, transporto ir prekybos srityse. Šie terminai verslui suteikia laiko persiderėti tiekimo sąlygas, įvertinti sutartinių įsipareigojimų rizikas bei parengti atnaujintus atitikties planus.

Pagal Lietuvos teisę, sandoriai, prieštaraujantys tarptautinėms sankcijoms, yra niekiniai ir negaliojantys, o jei sutartys sudarytos iki sankcijų įsigaliojimo, jų vykdymas privalo būti sustabdytas ar nutrauktas. Todėl įmonės turėtų neapsiriboti vien formalia sutarčių peržiūra – būtina įvertinti visą rizikos valdymo sistemą. Tai apima atnaujinimą vidaus politikų ir kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu bei tikrinimu, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimu, tarptautinių sankcijų įgyvendinimu, sandorių stebėsena ir informacijos saugojimu. Tokie veiksmai tampa būtini siekiant užtikrinti, kad verslo modeliai išliktų suderinami su nauju ES sankcijų režimu.

Praktikoje tokie atvejai kelia ir reputacinių, ir finansinių rizikų. Todėl įmonės vis dažniau įtraukia į sutartis sankcijų atitikties sąlygas, kurios suteikia teisę sustabdyti vykdymą, jei viena iš šalių patenka į sankcijų sąrašus. Ši praktika tampa nauju verslo standartu, leidžiančiu mažinti teisinį netikrumą, apsaugoti reputaciją ir išvengti finansinės atsakomybės. 

Sankcijų era – nauja teisės ir verslo realybė

19-asis ES sankcijų paketas sustiprina ilgalaikius ekonominio spaudimo Rusijai elementus. Be naujų asmeninio turto užšaldymų ir prekybinių ribojimų, yra plečiami finansiniai apribojimai ir įvedamos papildomos priemonės kriptoturto paslaugų teikimo srityje. Tai praktiškai keičia įmonių tiekimo, atsiskaitymų ir atitikties praktiką visoje ES, o kartu priimamos priemonės prieš Baltarusiją dar labiau suvienodina ribojimų rėmus.

Lietuvai, kaip ES narei, šis paketas reiškia tolesnį atsakomybės didėjimą – valstybės įstaigoms tenka užduotis ne tik užtikrinti sankcijų laikymąsi, bet ir aktyviai informuoti verslą apie naujus reikalavimus. Verslui atitinkamai kyla pareiga peržiūrėti savo rizikos valdymą: atnaujinti sankcijų politiką, stiprinti partnerių patikrinimo procesus ir užtikrinti, kad organizacijoje būtų aiškiai paskirstyta atsakomybė.

Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkai Karolis Grižas ir Arnas Sabalys.