Mažesnis kainos skirtumas padės apsispręsti
Pavyzdžiui, Prancūzija elektromobilių įsigijimą dotuoja nuo 2007-ųjų. Mes gi smarkiai vėluojame ir esame paskutiniai Europoje. Automobilių gamintojų asociacija ACEA dar visai neseniai skelbė, kad Lietuva – vienintelė ES valstybė, niekaip neskatinanti elektromobilių įsigijimo.
Mūsų šalies sekimas išbandytais ir praktikoje patikrintais pavyzdžiais sveikintinas, nors ir gerokai pavėluotas – verslas jau dešimtmetį kalba, kad be dotacijų elektromobilių proveržio nebus.
Aišku, įtarimų kelia faktas, kad dotacijos fiziniams, o netrukus – ir juridiniams, asmenims radosi artėjant Seimo rinkimams. Kita vertus, „žaliųjų“ valdomai Vyriausybei reikia pademonstruoti ir „žalių“ idėjų. O juk tokia niekaip nepavadinsi nuo liepos atsiradusio automobilių registracijos mokesčio, kuris su ekologija siejasi gal tik autorių galvose ir niekaip neskatina švaraus transporto įsigijimo.
Aplinkos ministerijos plane dabar numatoma, kad subsidija įmonėms už N1 ir M1 klasių lengvuosius elektromobilius siektų 4.000 Eur, o už N2 ir M2 klasių komercinius elektromobilius – 10.000 Eur. Vienas pareiškėjas galėtų pretenduoti į maksimalią 200.000 Eur subsidiją. Verslui skirtų kompensacijų puode – 3,5 mln. Eur, tačiau Aplinkos ministerija automobiliais prekiaujančių įmonių atstovams yra pažadėjusi, kad jei tokia subsidijų sistema pasiteisins, lėšų bus skirta ir daugiau.
Tomas Grabauskas, Lietuvos autoverslininkų asociacijos vadovas, VŽ sako, kad kompensacijos elektromobilių rinką neabejotinai išjudins, nors ir sunku prognozuoti, kiek įmonių savo transporto parkus nuspręs papildyti elektromobiliais.
Atspirties tašku prognozėms galbūt galėtų tapti fiziniai asmenys, kurie valstybės kompensacijas už įsigytus elektromobilius gali gauti nuo balandžio pabaigos. Už naujus elektromobilius skiriama 4.000 Eur, už naudotus – 2.000 Eur suma.
Rugsėjo 7 d. duomenimis, dėl kompensacijų už įsigytus elektromobilius iš viso kreipėsi 236 gyventojai. 231 paraiška buvo patenkinta, bendra šių kompensacijų suma sudaro 614.000 Eur.
Matuojant absoliučiais skaičiais, elektromobiliai Lietuvoje vis dar perkami retai, tačiau šiokio tokio proveržio esama. Elektromobilių populiarumas Lietuvoje šiemet išaugo dvigubai, o pradėjus mokėti valstybės kompensacijas už gyventojų įsigytus elektromobilius, skirtumas, palyginti su praėjusių metų skaičiais, ūgtelėjo iki trijų kartų.
Tiesa, kaip rodo „Regitros“ duomenys, Lietuvoje gyventojai dažniau įsigyja dėvėtus elektromobilius – per pirmuosius 8 mėnesius mūsų šalyje buvo įregistruoti 276 nauji ir 402 naudoti elektromobiliai. Kompensacijų taip pat dažniau prašyta ne naujoms transporto priemonėms.
Naujų elektromobilių skaičių gatvėse turėtų padidinti ruošiama subsidijų verslui tvarka, nes kompensacijos bus skiriamos tik už tokias transporto priemones.
Visgi net ir 10.000 Eur kompensacijos elektromobilių kainos neprilygins dyzeliniams. Robertas Vilkaitis, siuntų tarnybos DPD vadovas Baltijos šalyse, skaičiuoja, kad jei dyzelinu varomi komerciniai modeliai kainuoja 17.000–18.000 Eur, tai elektrinės alternatyvos – 50.000–60.000 Eur.
Tą patį sako Andrius Mikalauskas, elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvės „Barbora“ vadovas: „Priežastis, kodėl elektromobilių nepirkome, yra paprasta – jie labai brangūs. Tačiau subsidija yra geriau negu nieko ir jau galima pradėti kažką galvoti.“
Tačiau su valstybės subsidija jau galima pradėti galvoti ne tik apie šylantį klimatą ir atsakomybę, bet ir skaičiuoti elektromobilių atsiperkamumą – mažesnius degalų ir remonto kaštus.
VŽ nuomone, kompensacijos už įsigytus elektromobilius staigaus perversmo nesukels, bet prie atsargaus proveržio prisidės. Elektromobiliai vis dar išliks brangūs, tačiau Lietuvoje tikrai netrūksta įmonių, kurios nori būti „žalios“ ir yra pasirengusios dėl to mokėti kainos skirtumą. Dabar, kai tas skirtumas bus mažesnis, apsispręsti joms bus lengviau.
