Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dinastijos ir vedybiniai ryšiai

Iš parodos Valdovų rūmų muziejuje „Kad Tėvynė gyvuotų“, 2021 m. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Neatsakytų klausimų apie pirmąjį ir vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą daug. Istorikai tiksliai nežino nei jo kilmės, nei gimimo datos. Mažai žinoma apie jo pirmąją santuoką (Morta buvo antroji žmona, po jos mirties Mindaugas vedė jos seserį, kurios vardas taip pat nežinomas), apie rezidencijas, kuriose jis gyveno. Nežinome, nei kur jis buvo karūnuotas, nei kur palaidotas. Ką jau kalbėti apie žemiškus dalykus. VŽ skaitytojams – apie Lietuvos valdovų dinastijas ir vedybinę politiką, siekiančią Mindaugo laikus.

Lietuvos valdovai, tekindami dukteris, apvesdindami sūnus, rinkdamiesi žmonas dažniausiai siekė politinių tikslų. Ypač stengtasi tuoktis ir vaikus sujungti su monarchų šeimų atstovais.

Dinastinės santuokos būdavo sudaromos siekiant taikos, gerų santykių su viena ar kita valstybe. Tačiau pasitaikė ir išimčių. Pavyzdžiui, Žygimanto Augusto ir antrosios jo žmonos Barboros Radvilaitės meilės istorija buvo nesuprasta amžininkų, peršokusi kelias epochas ir visiškai nenaudinga finansiniu požiūriu.