Kuršių nerijos pažeidžiamumą klimato kaitai vertins Australijos ekspertai

Kuršių nerija, kaip ir daugelis pasaulio paveldo vertybių, patiria klimato kaitos bei su ja susijusį augančio turizmo, infrastruktūros plėtros, besikeičiančios žemės naudojimo praktikos poveikį. 

Prognozuojama, kad šios tendencijos tęsis, spartės intensyvėjant klimato kaitai ir dar labiau paveiks ekosistemas, bendruomenes, įpročius, vertybes. 

Pasak Kultūros ministerijos, praktinėse dirbtuvėse ekspertai pateiks klimato rizikos vertinimą, kuris suteiktų informacijos ir leistų Kuršių nerijos valdytojams nustatyti prioritetinius veiksmus, kurie sušvelnintų klimato kaitos poveikį kultūriniam kraštovaizdžiui.

Praktinės dirbtuvės Kuršių nerijoje vyks rugpjūčio 26–30 d. Pagal jų rezultatus vertinimo ataskaitą rengs Jameso Cooko universiteto Šiaurės Kvinslande (Australija) ekspertai, dalyvaujant kultūros paveldo, aplinkos, klimato, urbanistikos ir susijusių sričių ekspertams iš Lietuvos bei savivaldos ir vietos bendruomenės atstovams. 

Ši australų ekspertų grupė panašius projektus vykdė Vega archipelage ir Briugene Norvegijoje – taip pat UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančiose vietovėse.

Praktines dirbtuves Kultūros ministerija organizuoja įgyvendindama Norvegijos kultūros paveldo direktorato (Riksantivaren) inicijuotą UNESCO pasaulio paveldo apsaugai skirtą projektą „Kultūros paveldo pažeidžiamumo klimato kaitai indekso nustatymas“. 

Plačiau apie šį galima rasti čia. 

Praktinių dirbtuvių darbas Kuršių nerijoje finansuojamas Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo lėšomis. Projekto partneriai – Aplinkos ministerija, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.