Mokslininkai patvirtino Egipto piramidžių statybos versiją

Cheopso (dešinėje) ir Chefreno (Chafrės) piramidės Gizoje. Jewelio Samado (AFP / „Scanpix“) nuotr.

Amerikiečių mokslininkai teigia išgvildenę vieną iš Egipto piramidžių statybos paslapčių. Iki šiol nepaliaujama svarstyti, kaip piramidžių statytojams pavyko nugabenti didžiulį kiekį akmeninių blokų, iš kurių pastatyta 31 Gizos piramidė. Šiaurės Karolinos universiteto Vilmingtone mokslininkų grupė paskelbė nustačiusi, kad piramidės, tikėtina, buvo pastatytos prie vieno iš Nilo intakų – seniai išnykusio ir palaidoto po Sacharos smėliu bei žemės ūkio naudmenomis.

Egiptologai daugybę metų svarstė versiją, kad senovės egiptiečiai medžiagas piramidėms statyti greičiausiai gabeno netoliese tekančiomis upėmis ir kanalais. Tačiau iki šiol „niekas tiksliai nežinojo, kur galėjo driektis šis vandens kelias, kokia jo forma ir kaip arti jis buvo prie piramidžių“, egiptiečių kilmės JAV mokslininkę, pagrindinę tyrimo autorę prof. Eman Ghoneim cituoja BBC.

Tarptautinė tyrėjų komanda, siekdama nustatyti, kur prieš tūkstančius metų galėjo tekėti Nilo intakas, ištyrė vietovės palydovines nuotraukas, istorinius žemėlapius, geofizinius aprašymus ir grunto pavyzdžius, iš kurių galima spręsti apie nuosėdų sluoksnius.

Naudodamiesi JAV kosmoso agentūros NASA radaru, mokslininkai sugebėjo „prasiskverbti gilyn pro smėlio paviršių ir nufotografuoti paslėptą reljefą“, – rašoma žurnale „Nature“ paskelbtose tyrimo išvadose. Skelbiama, jog mokslininkams pavyko kartografuoti 64 km ilgio išdžiūvusios Nilo atšakos ruožą, palaidotą po dirbama žeme ir dykuma.

Pasak prof. A. Ghoneim, iš topografinių nuotraukų paaiškėjo, kad „palaidotos upės ir senoviniai statiniai“ buvo būtent toje vietoje, kur stūkso didžioji dauguma Egipto piramidžių – izoliuotame žemės ruože Sacharos dykumos pakraštyje.

„Nors buvo daug bandymų rekonstruoti ankstyvuosius Nilo vandens kelius, jie dažniausiai apsiribojo dirvožemio mėginių rinkimu iš mažų vietovių, todėl žemėlapiuose buvo pažymėtos tik fragmentiškos senovės Nilo kanalų sistemos atkarpos“, – prof. E. Ghoneim cituoja CNN.

Anot mokslininkės, tai yra „pirmasis tyrimas, kuriame pateikiamas pirmasis seniai dingusios senovinės Nilo upės atšakos žemėlapis.“

Pasak dr. Susanne Onstine, vienos iš tyrėjų, gavus informacijos apie Nilo intako vietą ir „įrodymų, kad ten buvo vandens kelias, tinkamas sunkiems blokams, įtenginiams, žmonėms ir viskam kitam gabenti, galima tiksliai paaiškinti, kaip buvo statomos piramidės.“

Remiantis mokslininkų išvadomis, šio Nilo intako, pavadinto Ahramatu (arabiškai tai reiškia „piramidės“), ilgis siekė apie 64 kilometrus, plotis – nuo 200 iki 700 metrų, gylis – mačiausiai 25 metrai, kaip dabartinio Nilo. Jis tekėjo netoli Gizos piramidžių, pastatytų prieš 4.700–3.700 metų.

„Ahramato atšakos dydis ir ilgis bei jos artumas prie 31 piramidės tiriamoje teritorijoje leidžia daryti tvirtą prielaidą, kad tai buvo labai svarbus funkcinis vandens kelias“, – sako prof. E. Ghoneim.

Mokslininkų aptiktas išnykęs Nilo intakas padeda paaiškinti faktą, kad tarp Gizos ir Liszto kaimelio, kur rasta senovės Egipto Viduriniosios karalystės palaidojimų, buvo pastatyta daug piramidžių. Dabar šioje teritorijoje plyti dykuma.

„Kadangi išnykusios upės vaga yra greta Gizos komplekso, galima daryti išvadą, kad „ji egzistavo tuo metu, kai buvo statomos šios piramidės“, – teigiama tyrime.

9 Komentarai