Kauniečiai išrinko ryškiausius kultūros paveldo objektus, žmones, iniciatyvas
Kiekvienoje kategorijoje išrinkti trijų pirmųjų vietų laureatai varžysis Lietuvos kultūros paveldo apdovanojimuose, juos rengia Valstybinė kultūros paveldo komisija.
Kiekvienoje kategorijoje balsus už tvarkomus pastatus, paveldui atsidavusius žmones ir puikias iniciatyvas balsavo per 600 kauniečių.
Daugiausia simpatijų – „Romuvai“
Kultūros paveldo objektų kategorijoje jie rinkosi iš dešimties 2019–2022 m. mieste sutvarkytų pastatų bei gamtos paminklų, kurie išsaugojo autentiškumą, originalią paskirtį arba ją išplėtė.
Neabejotinu lyderiu, surinkę beveik pustrečio šimto balsų, tapo seniausias Lietuvoje veikiantis kino teatras „Romuva“ (Laisvės al. 54).
Rekosntruojant 1938 m. atidarytą kino teatrą atnaujintas fasadas, atidengtos autentiškos detalės, įrengtos šiuolaikiškos erdvės. 2015 m. pastatui suteiktas Europos paveldo ženklas, jis yra vienas iš Kauno modernizmo architektūros simbolių, pretenduojančių patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Antroje vietoje – Kauno modernizmo grynuoliu vadinamas J. ir A. Iljinų namas (K. Donelaičio g. 19).
Vienu ryškiausių Kauno modernizmo pastatų vadinamas dviejų aukštų Iljinų namas 1933 m. buvo pastatytas K. Donelaičio gatvėje pagal Arno Funko (1898–1957), vieno įdomiausių ir paslaptingiausių tarpukario Kauno architektų projektą. Iljinų namas, įtrauktas į Europos paveldo sąrašą ir saugomas valstybės, pelnė 177 balsus.
Kategorijos laureatu tapo ir Ąžuolynas, surinkęs apie 100 balsų. Po rekonstrukcijos visuomenei atvertas parkas garsina miestą kaip didžiausias Europoje miesto teritorijoje esantis ąžuolynas.
Kultūrinio paveldo puoselėtojai
Žmonių kategorijoje reikšmingiausiais kultūros paveldo puoselėtojais pripažinti Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius, „Art Deco muziejaus“ ir „Amsterdamo mokyklos muziejaus“ įkūrėjai. Jie įvertinti už tarpukario butų atkūrimą, atvėrimą visuomenei ir Pirmosios Lietuvos Respublikos baldininkystės puoselėjimą.
Rokas Mikšiūnas, modernizmo architektūrą įamžinantis „Lego“ modelių kūrėjas, užėmė antrąją vietą. Autorius išgarsėjo iš maždaug pustrečio tūkstančio detalių sukūręs minėtojo J. ir A. Iljinų namo repliką, pretendavusią tapti oficialiu danų surenkamųjų kaladėlių kompanijos „Lego“ rinkiniu.
Fotografą Martyną Plepį į laureatų trejetuką „įkėlė“ jo paroda „Mano modernizmas“, apkeliavusi dešimtį užsienio valstybių – nuo kaimyninės Lenkijos, Skandinavijos šalių iki Naujosios Zelandijos, JAV, Kinijos.
Paveldo pažinimo iniciatyvos
Darbų kategorijoje kauniečiai vertino tęstines iniciatyvos, padedančias atrasti ir geriau pažinti supančius objektus.
Populiariausiu projektu tapo „Kauno detalės“. Kelis tūkstančius istorijos, paveldo ir architektūros mylėtojų bei smalsuolių vienijanti iniciatyva kviečia į ekskursijas, nuolat dalinasi istorinėmis nuotraukomis, pastatų planais, praeities istorijomis.
Antroje vietoje – gidų ir architektūros entuziastų komanda „Ekskursas“. Jų rengiamose teminėse ekskursijose dalyviai gali pasigrožėti pastatų išore ir drauge patyrinėti vidaus erdves, kurios paprastai būna neprieinamos.
„Kaunastikos“ sukurta maršrutų ir ekskursijų kolekcija surinko 18% kauniečių balsų. Beveik trys dešimtys žaismingų maršrutų padeda atrasti modernizmo ikonas, Žaliakalnio medinukus, Art Deco pastatus, pažinti Kauno tvirtovę, Hanzos Kauną ir daugybę kitų paveldo objektų bei susijusių istorinių reiškinių.
