JAV Nacionalinis archyvas paskelbė tūkstančius JFK nužudymo dokumentų
Internete paskelbus 13.173 dokumentų, iš viso tapo paskelbta 97% iš maždaug 5 mln. Nacionaliniame archyve saugomos medžiagos vienetų. Joe Bidenas, prezidentas, buvo nurodęs juos paskelbti pernai, tačiau dėl COVID-19 pandemijos tai buvo atidėta.
JAV nacionalinis archyvas pranešė, kad 515 dokumentų ir toliau liks įslaptinti, dar 2.545 dokumentai – įslaptinti iš dalies. Pasak J. Bideno, Nacionalinis archyvas ir kitos agentūros iki 2023 m. gegužės turi peržiūrėti likusius privačius dokumentus. Po to „bet kokia nuo viešo svarstymo slepiama informacija, kurios agentūros nerekomenduoja toliau slėpti“, bus paskelbta iki 2023 m. birželio 30 d.
Iki šiol – miglos
Prezidentas J. F. Kennedy buvo nušautas 1963 m. lapkričio 22 d. Dalase, Teksase. Metus dirbusi vadinamoji Warreno specialioji tyrimo komisija priėjo išvados, kad sąmokslo nužudyti J. F. Kennedy nebuvo, jį nužudęs JAV pilietis Lee Harvey Oswaldas, anksčiau dirbęs Sovietų Sąjungoje, veikė vienas. L. H. Oswaldas buvo nužudytas Dalaso policijos departamento rūsyje praėjus dviem dienoms po suėmimo.
1992 m. dauguma komisijos dokumentų, 26 tomai, buvo išslaptinta. Johno F. Kennedy mirtis sukėlė daugybę sąmokslo teorijų, įskaitant CŽA vaidmenį šioje byloje.
Pasak BBC, tyrėjai tikėjosi, kad paskelbus dokumentus bus atskleista daugiau informacijos apie tai, ką L. H. Oswaldas veikė Meksikoje, kur 1963 m. spalį susitiko su KGB agentu. Tuo metu pastarajame savo pareiškime CŽA tvirtina, kad visa agentūros turima informacija apie jo kelionę į Meksiką jau anksčiau buvo paskelbta viešai. CŽA teigimu, tarp dabar paskelbtų dokumentų naujos informacijos šia tema nėra.
Tačiau Mary Ferrell fondo, ne pelno istorijos organizacijos, tyrėjai, padavę vyriausybę į teismą, kad ši paviešintų bylas, teigia, kad CŽA slepia informaciją apie L. H. Oswaldo laiką Meksikoje.
Pasak CNN, visuomenės apklausos jau seniai rodo, kad dauguma amerikiečių netiki oficialia Warreno komisijos išvada, jog J. F. Kennedy nužudė vienas žmogus – L. H. Oswaldas.
Gyva iki šiol
„Pagrindinė nacionalinė prezidento J. F. Kennedy nužudymo tragedija tebeskamba Amerikos istorijoje ir daugelio amerikiečių, kurie buvo gyvi tą siaubingą dieną, prisiminimuose; tuo tarpu būtinybė saugoti su nužudymu susijusius dokumentus laikui bėgant sumenko“, – teigiama Baltųjų rūmų ketvirtadienį paskelbtame pranešime, jį cituoja žiniasklaida.
„Todėl, – skelbia Baltieji rūmai, – labai svarbu užtikrinti, kad JAV vyriausybė siektų kuo didesnio skaidrumo ir atskleistų visą su nužudymu susijusią informaciją, išskyrus tuos atvejus, kai dėl rimčiausių priežasčių reikėtų elgtis kitaip.“
Tyrėjai perspėja, jog norint kruopščiai peržiūrėti tūkstančius dokumentų ir įsitikinti, ar juose nėra naujų įkalčių, susijusių su J. Kennedy nužudymu, ar naujos istorinės informacijos apie CŽA ir FTB operacijas XX a. septintąjį dešimtmetį, prireiks laiko. Vis tik vyrauja nuomonė, kad paskelbus dokumentus, nebus atskleista jokių naujų svarbių faktų, tačiau istorikai viliasi daugiau sužinoti apie įtariamą žudiką.
Larry Sabato, knygos „The Kennedy Half Century: The Presidency, Assassination, and Lasting Legacy of John F. Kennedy“ autorius, CNN sakė, kad nors paskelbtuose dokumentuose gali būti paslėptų brangakmenių, juose nebus nieko, kas pakeistų tai, kas įvyko tą 1963 m. dieną.
„Tai nepakeis istorijos, – sakė jis apie naujai išslaptintus dokumentus. – Taip nėra. Aš jums garantuoju.“
