Sutartis dėl geležinkelio tarp Kauno ir Lenkijos sienos modernizavimo lieka įstrigusi teismuose
Apeliacinis teismas spalio 16 dieną paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo rugsėjo 4 dienos sprendimą – pastarasis Latvijos įmonių „Alstom Baltics“ ir „Belam-Riga“ prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
„Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, jos pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra“, – nutarė Apeliacinis teismas.
„LTG Infra“ bei LTG grupės bendrovė LTG kompetencijų centras teismui teigė, jog pirmos instancijos teismas nenustatė situacijos išskirtinumo, be to, šis projektas įtrauktas į Vyriausybės strateginių projektų portfelį, o jo pirmąjį etapą numatoma įgyvendinti iki 2030 metų. Vienas jo darbų yra jau įrengto europinio standarto geležinkelio nuo Kauno iki sienos su Lenkija modernizavimas įdiegiant signalizacijos sistemas – šiuos darbus būtina baigti iki 2027 metų pabaigos.
Be to, anot įmonių, Finansų ministerijai buvo pavesta pasiūlyti, kaip užtikrinti projekto finansavimą nuo 2026 metų.
Tuo metu „Alstom Baltics“ ir „Belam-Riga“ teigė sutinkančios, kad „Rail Baltica“ yra strateginis projektas, turintis ir karinę reikšmę. Įmonės tikino dėjusios maksimalias pastangas parengti geriausią pasiūlymą, tačiau po dvejus metus trukusių derybų liepos pabaigoje jis buvo atmestas nesant aiškaus teisinio pagrindo, rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.
„Fima“ ir „AŽD Praha“ aiškino, jog LTG kompetencijų centras nustatė, kad galutiniame pasiūlyme „Alstom Baltics“ ir „Belam-Riga“ nenurodė savo paslaugų sudedamųjų dalių (programinės, aparatinės bei lauko įrangos) įkainių. Dėl to jų pasiūlymas privalėjo būti atmestas.
Anot konkurso laimėtojų, draudimas pasirašyti ir vykdyti sutartį gali užtrukti apie šešis mėnesius ar net metus, o tai iš esmės lemtų, kad projektas nebūtų įgyvendintas laiku.
LTG atstovas Domas Jurevičius anksčiau BNS teigė, kad būsimasis rangovas turės modernizuoti ruože jau įrengtą europinio standarto liniją – įdiegti signalizacijos bei susijusias sistemas pagerinant jos saugumą ir galimybes.
Jo teigimu, konkurso laimėtoju jau paskelbtas „Fimos“ bei „AŽD Praha“ konsorciumas, tačiau dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sutartis su juo nepasirašyta.
2015 metais nutiesta linija nuo Kauno (Jiesios) iki Lenkijos sienos dar bus modernizuojama, kad atitiktų europinius standartus – antrąjį jos ruožą projektuos Vokietijos „Deutsche Bahn“ grupės įmonė „Deutsche Bahn Engineering & Consulting“ – ji ir bendra trijų Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ ir „LTG Infra“ rugpjūtį pasirašė 38,3 mln. Eur (be PVM) vertės sutartį.
Be to, Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkelių įmonės su Ispanijos konsorciumu „Cobelec Rail Baltica“, kuriame yra bendrovės „Cobra Instalaciones y Servicios“ ir „Elecnor Servicios y Proyectos“, neseniai pasirašė 1,77 mlrd. Eur (be PVM) vertės „Rail Baltica“ elektrifikavimo sutartį.
Beveik 100 kilometrų ilgio ruožas nuo Kauno iki Lenkijos sienos yra europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ dalis.
