Dar kartą: ko bijo Oskaras Koršunovas

Režisierius Oskaras Koršunovas. Luko Balandžio („15min“ / „Scanpix“) nuotr.

„Man teatras tapo instrumentu pažinti ir save, ir pasaulį: tai yra ir muzika, ir dailė, žmonės, aktoriai, kelionės, kūryba... Shakespeare‘as ir Sofoklis, visas pasaulis telpa teatre, ko daugiau reikia“, – prieš dešimtmetį VŽ sakė režisierius Oskaras Koršunovas. Jis vertinamas visaip, jis mylimas ir nekenčiamas, jam klijuojamos etiketės. Tačiau, kad ir kaip būtų – 20-metį šią vasarą minintis jo įkurtas ir vadovaujamas OKT/Vilniaus miesto teatras yra europinio masto kultūros reiškinys, kaip ir šio teatro režisierius.

O. Koršunovas tapo garsus per vieną naktį, kai 1990-ųjų rugpjūtį Edinburgo festivalyje, didžiausiame teatro festivalyje pasaulyje, parodė spektaklį „Ten būti čia“. Ne kurioje nors iš pagrindinių scenų, o nuošalioje bažnytėlėje.

„Šeši aktoriai suvaidino keturiems žiūrovams, ir po kelių dienų pamatėme ant mūsų afišų klijuojant užrašą – „Fringe First“, o prie bažnytėlės – ilgiausias eiles. Gavome didįjį festivalio prizą ir staiga atsidūrėme viso to milžiniško vyksmo centre, pagrindinių laikraščių kultūros puslapiuose. Mūsų buvimo laikas Edinburge buvo pratęstas, bažnytėlė per spektaklius lūždavo nuo žiūrovų“, – pasakojo režisierius.