Knygų leidyba: pavadinimų mažėja, tiražai auga

Leidybos rinka – galinga ne tik pagal knygų skaičių, bet ir pagal cirkuliuojančių pinigų kiekį. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Minios žmonių Vilniaus knygų mugėje apie knygų leidybą verčia galvoti kaip apie didelę, sulig kiekvienais metais kokybiškai ir kiekybiškai stiprėjančią industriją. Tačiau tikroji leidybos rinkos vertė nėra aiški, nes dalis leidėjų neskelbia nei savo pajamų, nei pelnų, nei tiražų, ir apskritai vis dar neaišku, kiek tikrų leidėjų yra Lietuvoje.

Vasario 20–23 d. vykusi 21-oji Vilniaus knygų mugė (VKM) vėl peršoko save pačią – dar daugiau dalyvių, renginių, lankytojų nei praėjusiais metais. Mugės svečias rašytojas Saulius Šaltenis, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, pajuokavo: „Iš pradžių visi čia eidavo kaip į žemės ūkio, alaus ar kokią kitą mugę, bet po truputį renginys atrado savo žmones.“ Reiktų sakyti – dešimtis tūkstančių žmonių. Kaip ir leidėjai – dešimtis tūkstančių savo skaitytojų.

Lietuva Europoje

Europos leidėjų asociacijos (Federation of European Publishers, FEP), jungiančios 29 nacionalines asociacijas iš ES ir Europos ekonominės erdvės šalių, paskelbti 2018-ųjų duomenys (pabrėžiama, kad labai apytiksliai) rodo, jog ES ir Europos ekonominės erdvės leidėjai pardavė knygų už maždaug 22 mlrd. Eur, t. y. šiek tiek mažiau nei 2017 m. (22,2 mlrd. Eur) ir 2016 m. (22,3 mlrd. Eur). Didžiausios Europos leidybos rinkos pagal leidėjų apyvartą išlieka tos pačios – Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Ispanija ir Italija. Bendra rinkos vertė 2017 ir 2018 m. apibrėžiama taip pat – 36–38 mlrd. Eur.