Mirė istorikas E. Gudavičius

Žinia apie Edvardo Gudavičiaus mirtį socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo išrinktasis Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

„Išskirtinis Istorikas ir Mokytojas, savo laikysena ir žodžiu skatinęs kritiškai mąstyti praeitį ir dabartį, atvirai žiūrėti į pasaulį ir siekti naujų tikslų“, – apie kolegą ir mokytoją parašė prof. R. Petrauskas.

„Jau įkopęs į ketvirtą dešimtmetį, laisvalaikiu nuo gamybinio inžinieriaus darbo baigęs neakivaizdines istoriko studijas, rašė vertingus, tačiau net ir profesionalams sunkiai paskaitomus tekstus iš LDK visuomenės ir teisės istorijos, kad po kelių dešimtmečių sukurtų bene skaidriausią Lietuvos istorijos koncepciją. Dėl savo biografijos, o vėliau ir dėl ilgalaikės ligos beveik neišvykdamas į užsienį, Lietuvos istoriją mąstė tik europinės istorijos ir istoriografijos kategorijomis. Neužimdamas jokių vadovaujančių pareigų universitete ar institute, palikdamas aiškiai per daug laisvės savo doktorantams, išugdė, ko gero, pirmąją medievistų mokyklą Lietuvoje.“ – rašo prof. R. Petrauskas.

Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, habil. dr. prof. E. Gudavičius – daugybės knygų, studijų, straipsnių autorius, o plačiajai visuomenei profesorius bene labiausiai buvo žinomas iš populiarios prof. Alfredo Bumblausko kurtos televizijos laidos „Būtovės slėpiniai“, rodytos 1993–2004 m., – E. Gudavičius buvo nuolatinis šios laidos dalyvis.

Prof. A. Bumblauskas laidoje yra sakęs apie savo mokytoją: „Nežinau, ar reikia pristatyti E. Gudavičių. Nepaprastai įdomios biografijos žmogus, inžinierius, dirbęs įvairiuose konstravimo biuruose, kiek prisimenu, netgi žolės smulkinimo mašinų, pirmąją savo disertaciją parašęs, kaip kažkada sakė, neatsitraukdamas nuo gamybos. Žmogus, tapęs vienu solidžiausių mūsų istorikų, milžiniškos erudicijos, fenomenalios atminties ir inžinerinio, matematinio mąstymo.“ („www.bernardinai.lt“)

„Jis pirmasis ir, galbūt, net drąsiausiai įvedė Lietuvą į pasaulinį, Europos kontekstą, nubrėžė tokią tipologiją, sukūrė nuo labai konkrečių, analitinių darbų, iki labai sintetinio mąstymo reikalaujančių tekstų. Tad jo darbų spektras – labai platus ir jau, galima sakyti, reikalauja atskiro aptarimo, tyrimo“, – BNS cituoja prof. A. Bumblauską, daugiau nei keturis dešimtmečius bendravusį su prof. E. Gudavičiumi.

Anot prof. A. Bumblausko, E. Gudavičius koncentravosi į Lietuvai lemtingų akimirkų analizę ir išplėtojo Lietuvos vardo paminėjimo 1009-aisiais siužetą:

„Tai yra didelio kalibro žmogus. Jam lygaus istoriko, bent jau mūsų padangėje, nebuvo ir galbūt dar ilgai nebus. Išėjo ištisa epocha, kuri apibūdina mūsų istorijos ir net visų humanitarinių mokslų pasaulį per pastaruosius 30 metų. Tai yra nepriklausomos Lietuvos simbolis Lietuvos moksle, ne veltui simboliškiausia Liepos 6-oji yra surasta jo“.

Prof. E. Gudavičiaus istorinių interesų laukas buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, jis vadinamas vienu Lietuvos moderniosios istoriografijos kūrėjų. Būtent jam priskiriamas tikėtinos Mindaugo karūnavimo datos – 1253 m. liepos 6 d. – nustatymas.

Istorikas dr. Liudas Jovaiša apie prof. E. Gudavičiaus indėlį į Mindaugo karūnavimo dienos nustatymą „www.bernardinai.lt“ rašė:

„Liepos 6 d. išskaičiavo prof. Edvardas Gudavičius. Pažiūrėjęs į Mindaugo gyvenimo ir veiklos kalendorių, jis pamatė, kad 1253 metų rugpjūčio mėnesį Mindaugas vyko į karo žygį. Tad labiau tikėtina, kad vainikavimas vyko liepos mėnesio pirmoje pusėje. Vainikavimas turėjo įvykti sekmadienį – o sekmadieniai tų metų liepą buvo liepos 6 ir 13 dienos. Tad galiausiai buvo sutarta vainikavimo data laikyti liepos 6 dieną.“

Prof. E. Gudavičius apdovanotas Nacionaline mokslo bei Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premijomis, jis yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiaus, Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiojo kryžiaus kavalierius, pelnęs ir daugybę kitų profesijos apdovanojimų.