Kauno modernizmo pastatas įtrauktas į 10-ies išskirtiniausių pasaulyje sąrašą

Skelbiama, jog architektūros paveldą puoselėjantis „Getty Foundation“ šiemet per programą „Keeping It Modern“ skyrė per 1,6 mln. USD dešimčiai architektūros objektų, kurie išraiškingai reprezentuoja XX a. kultūrinį palikimą ir turėtų būti išsaugoti ateities kartoms.

Kaune, Radvilėnų gatvėje, esantį KTU CTF A korpusą tarpukariu suprojektavo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, sąraše pastatas rikiuojasi greta įspūdingų statinių iš Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, JAV, Ugandos, Mozambiko.

Lietuvos tarpukario architekto pavardė taip pat bus minima tarp „padorios kompanijos“, greta garsiausių pasaulyje modernistinės architektūros kūrėjų Alvaro Aalto, Le Corbusier, Piero Luigi Nervi, Franko Lloydo Wrighto, Oscaro Niemeyerio.

Būtent jų sukurtų objektų išsaugojimą jau yra finansavęs nuo 1984 m. Kalifornijoje veikiantis fondas, prisidėjęs prie architektūros gaivinimo 180-yje šalių.

Pasirinko dėl unikalumo ir rūpesčio

Į Lietuvos Kultūros vertybių registrą įtrauktas KTU CTF A turi nacionalinės reikšmės paminklo statusą, tarpukariu jis buvo pastatytas kaip Lietuvos kariuomenės Ginklavimo valdybos Tyrimo laboratorija ir išliko nepakitęs (nebuvo nei renovuotas, nei rekonstruotas) nuo pat 1935 m.

Pasak Vaido Petrulio, KTU Architektūros ir istorijos tyrimų centro vadovo, koordinuojančio finansavimą gavusį pastato tyrimų projektą, tai pirmas Baltijos šalių objektas, gavęs „Getty Foundation“ finansavimą.

„Šio fondo ir programos paramą gauna išskirtiniai XX a. statiniai iš viso pasaulio, o vienas iš svarbiausių kriterijų, atrenkant pretendentus – išraiškingi modernizmo sprendimai, kurie galėtų patraukti dėmesį ne tik vietiniame, bet ir tarptautiniame kontekste“, – pranešime cituojamas V. Petrulis.

Pasak specialistų, tai vienas iš nedaugelio modernizmo architektūros Kaune pastatų, išsaugojusių ne tik autentišką eksterjerą, tačiau ir interjero elementus, įrangą, baldus, taip pat pirminę paskirtį.

Anot V. Petrulio, fondo paskelbtame finansavimo konkurse tarp svarbių atrankos kriterijų išskiriama ir objekto svarba vietos bendruomenei bei šeimininko, kuris rūpinasi objektu, bendradarbiavimas.

Siekiant apsaugoti ir aktualizuoti šį kultūros paveldo objektą ir pritaikyti jį visuomenės poreikiams, KTU parengė investicijų projektą „Kultūros paveldo paminklo pritaikymas viešajai paslaugai“. Projektui buvo skirtas ES struktūrinių fondų finansavimas. Projekto vertė – kiek daugiau nei 1,5 mln. Eur, finansuojama suma iš ES struktūrinių fondų – beveik 1,2 mln. Eur.

Restauratoriai laukia staigmenų

Restauratorė, architektė Viltė Janušauskaitė sako, jog būsimi tiriamieji A korpuso darbai bus apipinti ir džiugesio, ir nerimo nuotaikomis, nes savo paslapčių objektas turi iki šiol, staigmenų gali pateikti pastato inžinerinės sistemos: daugybė dalykų yra suprojektuota sienose, todėl iš pirmo žvilgsnio jų įvertinti neįmanoma.

„Pastato autentiškumas – ir turtas, ir didžiulė atsakomybė“, – pranešime cituojama V. Janušauskaitė. Ji primena paveldo specialistams žinomą tiesą – kuo geriau išsilaikęs statinys – tuo sunkiau priimti statinio atnaujinimo sprendimus.

Iki kitų metų pavasario atliekami paveldosauginiai pastato tyrimai apims ne tik istorinės-ikonografinės medžiagos paiešką ir analizę, tačiau ir polichrominius, konstrukcinius, kitus techninius tyrimus. Darbai prasidės nuo fizinių bei istorinių tyrimų.

„Vėliau, pasitekus KTU bendruomenę bei paveldosaugos ekspertus, bus ieškoma inovatyvių sprendimų, kaip išsaugoti statinio autentiškumą, jame suderinant universiteto mokslinę veiklą bei visuomenės interesą susipažinti su laboratorijos architektūra“, – sako projekto vadovas V. Petrulis.