Guodžiančio klimato kaitos scenarijaus nėra

Palyginti su padėtimi prieš industrializaciją, Žemės temperatūra jau yra pakilusi 1,1 laipsnio Celsijaus. Anot Panmano Zhai, vienos Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. Intergovernmental Panel on Climate Change, IPCC) darbo grupių vadovų, jau dabar gyvename su šio pokyčio padariniais.

„Savo akimis matome, kaip drastiškai keičiasi klimatas, kyla jūros lygis, tirpsta ledas Arktyje, siautėja uraganai ir degina sausros“, – vardija profesorius. Nors 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimu šalys pasižadėjo dėti pastangų, kad klimato atšilimas būdų gerokai mažesnis kaip 2 laipsniai Celsijaus, JT ataskaitoje skelbiama, kad šiuo metu pasaulis užtikrintai žingsniuoja link dar didesnio atšilimo – 3 laipsnių Celsijaus. Jeigu neinicijuosime pokyčių, 1,5 laipsnio Celsijaus visuotinė temperatūra pakils 2030–2052 m. Palyginkime: pastarąjį kartą, kai visuotinė temperatūra už dabartinę buvo žemesnė 4 laipsniais, Žemę kaustė ledynmetis. Anot klimatologo Donato Valiuko, pagrindinė JT mokslininkų komisijos žinia – tų tikslų ir priemonių, dėl kurių 196 šalys susitarė Paryžiuje, nebepakanka. „Pranešimo išvados yra gana griežtos: kad pasiektume užsibrėžtus tikslus, turime įdėti labai daug pastangų ir patys pokyčiai privalo būti rimti. Komisija sako: net jeigu šalys nuosekliai laikysis Paryžiaus susitarimo, iki 2100 m. visuotinė temperatūra pakils 3,2 laipsnio Celsijaus. Kad neviršytume 1,5 laipsnio Celsijaus ribos, iki 2030 m. atmosferos taršą turėtume sumažinti apie 45%. Iki 2050 m. turėtume pasiekti neutralų anglies dioksido emisijos kiekį, kitaip sakant, iš atmosferos turėtume surinkti tiek anglies dioksido, kiek jo išmetame“, – pasakoja specialistas.

Pusės laipsnio skirtumas

JT mokslininkai patys sakosi nustebę, koks didelis skirtumas būtų, jeigu visuotinė temperatūra pakiltų ne iki 1,5, o iki 2 laipsnių Celsijaus – kur kas daugiau žmonių trūktų vandens, maisto atsargų, daug daugiau šalių gyventų nepritekliuje, siautėtų sausros ir dažnesni miškų gaisrai. Pavyzdžiui, jeigu temperatūra pakiltų iki 2 laipsnių Celsijaus, tikimybė, kad augalus apdulkinantys vabzdžiai praras pusę savo buveinių, išaugtų dvigubai, taip pat žūtų 99% pasaulio koralų. Pakilęs jūros lygis iki 2100 m. paveiktų 10 mln. daugiau Žemės gyventojų negu tokiu atveju, jei temperatūra neperkoptų 1,5 laipsnio Celsijaus ribos. Tuomet, net jei pavyktų stabilizuoti visuotinę temperatūrą, jūros lygis kiltų dar šimtmečius. Jeigu ištirptų Grenlandijos ir Antarktidos ledynai, jūros lygis pakiltų iškart keliais metrais. Anot mokslininkų, dar yra būdų, kaip pristabdyti katastrofą. „Pigu nebus, bet tam, kad atšilimas būtų mažesnis, privalome kuo greičiau imtis precedento neturinčių priemonių. Turime drastiškai keisti energijos vartojimo, žemės kultivavimo procesus, požiūrį į miestų plėtrą ir transportą“, – ragina profesorius Jimas Skea, vienas IPCC vadovų.

Mokslininkai pateikia keturis scenarijus, kurie leistų išvengti klimato katastrofos. Visais atvejais siūloma kuo greičiau atsodinti miškus, nedelsiant persėsti į elektra varomas transporto priemones ir imti kuo plačiau taikyti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas.

Siūlo sodinti miškus

Vis dėlto verslo atstovai nėra tokie optimistai. Pavyzdžiui, Benas van Beur­denas, vienos didžiausių dujų gavybos bendrovių pasaulyje „Shell“ vadovas, tikina, kad planas neperžengti 1,5 laipsnio Celsijaus ribos – techniškai įmanomas, bet praktiškai beveik neįgyvendinamas. „Žmonės dažnai mano: šiek tiek daugiau saulės kolektorių, dar keletas vėjo jėgainių, ir bus gerai. Kad klimatas neperžengtų 1,5 laipsnio Celsijaus, neužtenka tiesiog labiau susiimti. Patikėkite, šiuo metu esame susiėmę tiek, kiek tik įmanoma, ir taip, kaip tik gebame sugalvoti. Mes siūlome masiškai sodinti miškus. Įsivaizduokite papildomą Brazilijos ploto atogrąžų miškų teritoriją, – „The Guardian“ cituoja Nyderlandų korporacijos vadovą. – Tačiau verslas pats neinicijuos pokyčių, jei jo nereguliuos ir neskatins valstybės. Jau dabar sunku įsivaizduoti, kaip mes visi susivieniję dirbsime, kad klimatas neatšiltų 2 laipsniais Celsijaus. Ką jau kalbėti apie papildomą pusę laipsnio.“

Kas žmogaus rankose

Skaičiuojama, jog norint užsitikrinti, kad visuotinis temperatūros atšilimas neviršytų daugiau kaip 1,5 laipsnio Celsijaus, šalys tam kasmet bent dvidešimt metų iš eilės turėtų atseikėti 2,5% pasaulio bendrojo vidaus produkto. Tačiau jas įtikinti nebus lengva ir net sunkiau negu prieš ketverius metus Prancūzijos sostinėje. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pernai paskelbė, kad šalis traukiasi iš Paryžiaus susitarimo, – teisiškai tą padaryti jis galės ne anksčiau kaip 2020 m. lapkričio 4 d. Pirmąjį turą Brazilijos prezidento rinkimuose laimėjo socialliberalas Jairas Bolsonaro, kuris taip pat ketina žengti p. Trumpo pėdomis, be to, grasina į Amazonės atogrąžų miškus įleisti agroverslo bendroves. Anot p. Valiuko, nei valstybės, nei verslas nėra įpareigoti atsižvelgti į IPCC išvadas. „JT tikslas – paskatinti sąmoningumą. Galbūt Europos Sąjungoje JT turi daugiau svertų, nes pati Sąjunga prisiima atsakomybę mažinti klimato kaitą. Tačiau likusiame pasaulyje ši atsakomybė yra santykinai savanoriška. Žinoma, klimato kaitos padariniai itin rūpi pusiaujo valstybėms, jas ekstremalėjantys reiškiniai paliečia pirmiausia, tačiau jų atgarsius jaučiame ir mes. Visuotinis tikslas – mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Lietuva taip pat didina atsinaujinančių energijos šaltinių dalį elektros gamyboje, rengia nacionalinį taršos mažinimo planą. Vis dėlto mažinti klimato kaitos apimtį privalo ne tik valstybės, bet ir kiekvienas žmogus“, – sako pašnekovas. Jam pritaria Debra Roberts, viena IPCC vadovių. Ji ragina pirkti mažiau mėsos ir pieno produktų, vartoti vietos ūkininkų užauginamas sezonines gėrybes, išmesti kuo mažiau maisto, važinėti elekromobiliais, trumpus atstumus įveikti pėsčiomis arba dviračiu, užuot skraidžius lėktuvais, į tolimesnes keliones vykti autobusais ir traukiniais, skalbinius džiovinti ne džiovyklėje, o ant virvės, mažiau keliauti verslo reikalais ir dažniau bendrauti vaizdo konferencijose, taip pat reikalauti, kad visi vartojami produktai būtų gaminami eikvojant kuo mažiau energijos. „Neįsivaizduokite, kad mokslas yra toli nuo jūsų kasdienybės. Kiekvienas galite prisidėti prie esminių pokyčių“, – BBC cituoja p Roberts.

Per daug optimizmo?

Nors IPCC prognozės pasauliui – gana niūros, yra mokslininkų, teigiančių, kad jos – pernelyg optimistiškos, ypač tuomet, kai kalbama apie 1,5 laipsnio Celsijaus ribą. „Jau dabar visuotinė temperatūra, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu, yra 1 laipsniu aukštesnė. Todėl tikėtis, kad ji kils vos puse laipsnio, nėra realu. Manau, kad iškart reikėtų daugiausia dėmesio telkti į planus, kurie neleistų temperatūrai kilti daugiau kaip 2 laipsniais Celsijaus. Reikia suprasti, kad Paryžiaus susitarimą pasirašiusių šalių nacionaliniai klimato planai įsigalios tik 2020 m., o griežtų, globaliai veiksmingų priemonių privalome imtis jau dabar. Žinoma, net jeigu dabar visai nustotume į atmosferą išmesti anglies dioksidą, ji dar keliasdešimt metų šiltų iš inercijos. Todėl visai įmanoma, kad temperatūra iš pradžių peršoktų 1,2 ar 1,5 laipsnio Celsijaus ribą, bet vėliau vėl sumažėtų. Tačiau tai – geriausias scenarijus. Neabejotina, kad temperatūra kils, lieka tik klausimas – kiek“, – sako p. Valiukas. Durwoodas Zaelke, Valdy­mo ir tvarios plėtros instituto įkūrėjas, mano, kad IPCC pranešime apskritai per mažai dėmesio skirta vadinamiesiems lūžio taškams, t. y. tokiems pokyčiams, kuriems įvykus prasideda nesustabdoma grandininė reakcija. Pavyzdžiui, mokslininkai neužsimena apie vandens garus – šie yra natūralaus hidrologinio ciklo dalis ir dėl žmogaus veiklos jų atmosferoje nedaugėja. Tačiau šiltesnis oras gali išlaikyti daug daugiau drėgmės, vadinasi, kylanti temperatūra didina klimato kaitą. „Mėgstame kalbėti apie Žemės ašigaliuose tirpstantį ledą. Ašigaliai atlieka labai svarbią funkciją – jie atspindi saulės šviesą ir vėsina planetą. Kai ledas juose ištirps, ten liks tamsus vanduo, kuris sugers šilumą ir pritrauks dar daugiau saulės spindulių“, – sako ekspertas. Bobas Wardas, Grantamo instituto mokslininkas, teigia, kad IPCC kalba apie Antarktidą ir Grenlandiją, tačiau neakcentuoja, jog visai įmanoma, kad lūžio taškai čia jau buvo pasiekti: „Atrodo, kad net patys mokslininkai apie lūžio taškus supranta ne viską. Juk negalime ignoruoti faktų vien todėl, kad dar nematome jų padarinių.“

[infogram id="4b012c45-d293-43f3-b89e-dbc199420b31" prefix="Aw6" format="interactive" title="Laisvalaikis:: Kaip taupyti kiekvienam"]