Popiežius tylia malda pagerbė okupacijų aukas

FOTOGALERIJA Popiežiaus vizitas Vilnliuje (16 nuotr.)

Sekmadienio vakarą popiežius, grįžęs į Vilnių iš Kauno, kur tądien aukojo šventas mišias ir susitiko su kunigais, pirmiausia sustojo Lietuvos sostinės senamiestyje, Rūdninkų skvere. Čia, buvusio Vilniaus geto vietoje, yra pastatytas paminklinis akmuo, skirtas holokausto ir geto sunaikinimo atminimui.

Pontifiką pasitiko prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri Pranciškui pristatė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky.

Pontifikas padėjo vainiką ant paminklinio akmens ir kelias minutes tyloje pasimeldė.

Šiemet minimos 75-osios Vilniaus žydų geto likvidavimo metinės.

Vilniaus getas buvo įkurtas sostinės senamiestyje nacių okupacijos metais 1941-ųjų rugsėjo 6 d. Iš pradžių Vokiečių gatvė jį dalijo į dvi dalis – Didįjį ir Mažąjį getus. Pastarasis netrukus buvo likviduotas, liko Didysis getas, kuriame kalinti apie 30.000 žydų. Vilniaus getas sunaikintas 1943-ųjų rugsėjo 23 d.

Nepriklausomoje Lietuvoje ši rugsėjo diena yra paskelbta Žydų genocido atminimo diena.

Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir vietos kolaborantai nužudė daugiau kaip 90% iš daugiau kaip 200.000 Lietuvos žydų.

Iš Rūdninkų skvero popiežiaus kortežas pajudėjo link vadinamųjų „KGB rūmų“ – Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Gedimino prospekte. Čia Šventasis Tėvas, lydimas arkivyskupas Sigito Tamkevičiaus, kuris 1983 m. buvo kalintas šiame kalėjime, užėjo į 11-ąją kamerą. Joje kalėjo sovietų represuoti katalikų bažnyčios aukščiausieji dvasininkai, tarp jų ir nukankintasis arkivyskupas Teofilius Matulionis, uždegė auksinę lempelę ir pasimeldė.

Po to popiežius pasirašė muziejaus atminimo knygoje ir privačiai, be televizijos ir foto kamerų, apsilankė šaudymo kameroje, kur irgi kelias minutes pasimeldė.

Apsilankymas muziejuje baigėsi pontifiko atvykimu prie greta iš lauko akmenų pastatytojo Aukų paminklo. Padėjęs gėlių Šventasis Tėvas pasimeldė ir čia.

„Lietuviai ir kilę iš kitų tautų savo kūnu šioje žemėje patyrė savo visagalybę pajutusiųjų žiaurų, nesuvaldomą ir širdį apakinantį šėlsmą. Mes turime ryžtingai įsipareigoti dabarčiai ir ateičiai, kad daugiau nebebūtų šitaip paniekintas ir trypiamas žmogiškasis orumas“, – keliems tūkstančiams susirinkusiųjų Lukiškių aikštėje kalbėjo popiežius. Jis paragino Lietuvą tapti tokio „žmogiškumo, harmonijos ir santarvės mokytoja“.

„Viešpatie, neleisk mums apkursti, kai yra šaukiamasi dangaus, kai bandoma įveikti priešiškumą, netoleranciją, kai ieškoma santarvės ir harmonijos“, – savo paskutinį viešą pasisakymą Lietuvoje baigė pontifikas.

Per sovietų okupaciją iš Lietuvos į tremtį ir lagerius ištremta daugiau kaip 275.000 žmonių, žuvo apie 20.000 su okupantais kovojusių partizanų ir jų rėmėjų.

Šiais dviem pagarbos okupacijų aukoms aktais popiežius Pranciškus baigė savo oficialiąją apsilankymo Lietuvoje programą. Pirmadienį jis lankysis Latvijoje, antradienį – Estijoje.

Sujaudino popiežiaus tolerancijos žinia

Nacių ir sovietų represijas patyrę Lietuvos gyventojai sako, kad juos sujaudino popiežiaus Pranciškaus siunčiama tolerancijos žinia. 

Iš Vilniaus geto prieš 75 metus pabėgusi 96-erių Fania Brancovskaja sako, kad Katalikų bažnyčios vadovas nusiuntė pasauliui svarbią žinią apie žydų persekiojimą.

„Tai labai geras dalykas morališkai, gerai, kad tai įvyko čia, kur mūsų tiek daug. Nes kai kurie sako: čia netikra, to nebuvo, tai tik žydų fantazija. Popiežius atėjo pas mus į vietą, iš kurios aš išėjau prieš 75 metus. Man yra labai sunki diena, todėl labai ačiū popiežiui“, – BNS kalbėjo p. Brancovskaja.

Profesorius teatrologas Markas Petuchauskas, netrukus sulauksiantis 87-erių, iš likviduojamo geto su mama pabėgo, kai jam buvo 12 metų. Jį išgelbėjo lietuvių Ruzgių šeima. Jis sako, kad tyli popiežiaus malda prie buvusio geto yra „vienodai svarbus įvykis tiek krikščionims, tiek žydams“.

„Jis mus visus traktuoja kaip vieną tautą, ir kai likviduojama tos tautos dalis, tai įžeidžia visą tautą. Kai popiežius kalbėjo apie būtinumą kiekvienai tautai gerbti savo mažumas, kad neturi būti atskirties, kad didžioji šios valstybės tauta turi visuomet gerbti lenkus, totorius, rusus, žydus – tai man padarė didelį įspūdį. Deja, ne visi popiežiai prieš tai laikėsi tokios pozicijos“, – teigė p. Petuchauskas.

Tris mėnesius šiame KGB kalėjime kalintas ir vos sušaudymo išvengęs partizanas 93 metų Juozas Jakavonis-Tigras sakė esąs labai dėkingas už popiežiaus atneštą susitaikymo žinią.

„Noriu, kad visi kaip broliai gyventume, vienas kito neskriaustume ir žodžiais, ir darbais. Širdis ir džiaugiasi, ir liūdi“, – BNS sakė partizanas, Sibire praleidęs keliolika metų. 

Už antisovietinę veiklą šeštajame dešimtmetyje nuteistas Juozas Starkauskas tvirtino, kad popiežiaus vizitas gali išjudinti visuomenę.

„Popiežiaus vizitas - tai apmusėjusios balos suvirpinimas. Visi prisitaiko, tampa apsnūdę, o jis pabaksnoja pirštu, kas negerai“, – BNS sakė p. Starkauskas.

Jam didelį įspūdį paliko popiežiaus mintis, kad Lietuva gali būti tiltas tarp Rytų ir Vakarų.

„Man labai įdomi jo mintis, kad Lietuva gali būti tiltas. Juk vakariečiai nesupranta rusų, baltarusių, ukrainiečių psichologijos, o mes suprantame“, – kalbėjo jis.