Menininkė G. Vos – apie šviesos paminklą „olandų Sugiharai“

„2016 m. kartu su vyru pirmąsyk keliavome po Baltijos valstybes. Buvome ir Kaune. Ten aplankiau japonų diplomato Čijunės Sugiharos muziejų, kur pirmą kartą išgirdau apie su juo bendradarbiavusį olandą Janą Zwartendijką. Jie kartu ranka rankon dirbo sudėtingais ir pavojingais karo laikais, gelbėdami žydų tautybės žmones, išduodami jiems vizas išvykti į saugias teritorijas“, – praėjusią savaitę savo dirbtuvėse netoli Amsterdamo apsilankiusiems žurnalistams iš Baltijos valstybių pasakojo olandų menininkė Giny Vos.

„Ši istorija apie pasiaukojimą ir meilę žmonijai man paliko neišdildomą įspūdį“, – pridūrė ji.

Pastebimai jaudindamasi ir angliškai sunkiai rinkdama žodžius ji tęsė pasakojimą: „Pernai su manimi susisiekė Nyderlandų ambasadorius Vilniuje Gijsbertas Hendrikas Christiaanas van der Lingenas ir pakvietė mane vėl apsilankyti Lietuvoje, pasirūpinti paminklu J. Zwartendijkui Kaune. Ambasadorius žinojo, kad jau daugiau kaip 30 metų dirbu su šviesa, būtent todėl ir buvau pakviesta parengti šviesos instaliacijos, kuri galėtų atsirasti kaip paminklas žydų gelbėtojui Kaune, projekto.“

Menininkės paprašyta pačios pasirinkti vietą paminklui kur nors greta namų Laisvės alėjoje, kur tarpukariu gyveno pasaulio teisuolis iš Nyderlandų.

„Vaikščiodama po Laisvės alėją kartu svarsčiau, kaip galėtų atrodyti pats paminklas. Pamaniau: juk tas olandas kiekvienam iš išgelbėtųjų suteikė viltį gyventi. O šviesa, su kuria dirbu, irgi simbolizuoja viltį. Vadinasi, kiekvienas išgelbėtasis yra lyg šviesos šaltinis. Kaip, beje, ir pats J. Zwartendijkas. Tad nusprendžiau, kad geriausias paminklas būtų daugiau kaip 2.000 šviesos strypelių, sujungtų į vieną instaliaciją“, – teigė p. Vos.

Pripažintas pasaulio tautų teisuoliu

Kaip tik tądien, kai žurnalistai lankėsi dirbtuvėse, visi LED strypeliai jau buvo pagaminti ir dedami į specialias dėžes, kad saugiai krovininiais automobiliais būtų nugabenti į Lietuvą. Tad p. Vos kūrybinėse erdvėse virte virė darbas ir menininkė neturėjo daug laiko pokalbiams.

Šviesos paminklas atsirado tarp medžių pačioje Laisvės alėjos pradžioje, vos už keliolikos metrų nuo to namo, kur 1938–1940 m. gyveno J. Zwartendijkas. Jis tuo metu dirbo laikinojoje Lietuvos sostinėje veikusioje elektrotechnikos kompanijos „Philips“ atstovybėje. Paskirtas laikinuoju Nyderlandų konsulu, 1940-aisiais Lietuvą okupavus sovietams, bendradarbiavo su japonų konsulu Čijune Sugihara. Pasigamino guminį antspaudą ir padėjo maždaug 2.400 žydų išvykti iš šalies, išduodamas jiems vizas į olandų valdomas Kiurasao ir Surinamo salas.

Humanistas, olandų verslininkas ir diplomatas J. Zwartendijkas pragyveno iki 1976 m. Izraelis jį 1997-aisiais oficialiai pripažino pasaulio tautų teisuoliu, 2012-aisiais jis apdovanotas Lietuvos Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Tai, kad teisuolis dirbo kaip „Philips“ atstovas, anot p. Vos, tapo dar vienu pretekstu jam pastatyti būtent šviesos paminklą.

Spiralės forma

„Iš pradžių svarsčiau tuos šviesos strypelius išdėstyti rato forma, bet paskui pamaniau, kad ratas yra lyg ir savotiškai baigtinė figūra, o aš noriu parodyti, kad gyvenimas toli gražu nesibaigia, jis tęsiasi – juk tie daugiau kaip 2.000 išgelbėtųjų išsibarstė po visą pasaulį, susilaukė vaikų, anūkų ir proanūkių, tad galima sakyti, kad dabar jau J. Zwartendijko išgelbėtųjų yra gerokai daugiau nei 10.000“, – kalbėjo menininkė.

Todėl šviesos instaliacijai buvo pasirinkta spiralės forma.

„Spiralė lyg ir suponuoja tęsinį“, – paaiškino menininkė.

Instaliacija yra 7 metrų skersmens, ji kabo 3 metrų aukštyje, švies dieną ir naktį. Grindinyje po spirale atsirado irgi šviečianti plokštelė su informacija apie „olandų Sugiharą“.

„Jan Zwartendijk (1896–1976). Nyderlandų garbės konsulas ir bendrovės „Philips“ atstovas Kaune, 1940 m. vasarą tūkstančiams žydų išdavė vadinamąsias vizas gyventi, taip išgelbėdamas juos nuo holokausto“, – lietuviškai ir angliškai skelbs plokštelė.

Ponia Vos pasakojo, kad Kauno valdžia labai teigiamai įvertino paminklo idėją, be didesnių problemų patvirtino jo vietą ir projektinį maketą.

Prie idėjos įgyvendinimo prisidėjo ir rėmėjai bei partneriai: Nyderlandų ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, bendrovė „Philips“, kurios atstovu Kaune dirbo J. Zwartendijkas, Kazickų šeimos fondas, Lietuvos žydų bendruomenė ir Geros valios fondas, taip pat Kauno miesto savivaldybė.

Paminklą Kaune atidengė prezidentė Dalia Grybauskaitė su Baltijos valstybėse su valstybiniu vizitu apsilankiusiu Nyderlandų karaliumi Vilemu Aleksandru.

Iškilmingoje paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo ir J. Zwartendijko šeimos nariai.