2017-05-26 22:58

Biržai: basakojų takas, olos ir ilgiausias pėsčiųjų tiltas

Kirkilų apžvalgos bokštas. „15min“ nuotr.
Kirkilų apžvalgos bokštas. „15min“ nuotr.
Šiandien Biržų rajone skaičiuojama daugiau nei 500 objektų, turinčių kultūrinę vertę, iš jų pats lankomiausias – prieš porą metų atidarytas Kirkilų apžvalgos bokštas.

Kirkilų kraštovaizdžio draus­tinyje esančio 32 m aukščio bokšto apžvalgos aikštelėje atsiveria unikalus karstinių įgriuvų reljefas – 30 vandens pilnų smegduobių, vadinamų Kir­kilų draustinio ežerėliais, kurie vasarą nusidažo rausvomis spalvomis. Vandenyje gyvenančios sieros bakterijos, esant tam tikrai temperatūrai, keičia spalvą.

Apžvalgos bokšto architektūra netradicinė – lenkta forma primena pusmėnulį arba kanoją (architektai Giedrius Akelis ir Lina Šantaraitė).

Basų kojų takas

Viena šviežiausių pramogų rajone – basų kojų takas. Pernai savo lėšomis vietos gyventojai Sigitas Aukštikalnis ir Vaidremas Tuinas įkūrė Eko basų kojų parką Drąseikių kaime, šalia Biržų žirgyno.

1 km ilgio per mišką vingiuojantis takas „sudurtas“ iš medinių lentelių ir nendrių, basomis kojomis čia žengsite ir per juodžemį, ir per pjuvenas, akmenis, žvyrą, smėlį, kankorėžius, šokinėsite nuo kelmelio ant kelmelio.

Atvykę lankytojai batus palieka specialiose lentynose, o grįžę nusiplauna kojas po tekančiu vandeniu.

Išrado žaidimą

Jau kelerius metus į ekskursijos „Alaus kelias“ programą įtraukiamas tik šiame krašte žaidžiamas „Monteball“, kurį sugalvojo ir patentavo Sigitas Kalkys, vienas alaus gamyklos „Rinkuškiai“ savininkų. Įsigijęs griūvantį Mantagailiškio dvarą, kurio teritorijoje yra apie 50 smegduobių, verslininkas sumanė tokiam reljefui pritaikyti žaidimą, kurio tikslas – futbolo kamuolį įspirti į duobutę, atliekant kuo mažiau spyrių.

Populiariausia – Karvės uola

Vargiai įmanoma suskaičiuoti Biržų smegduobes – naujų duobių čia gali atsirasti bet kada, o įvardyti pačią įdomiausią nesunku, tai – Karvės uola. Karstinė smegduobė su ola, esanti Karajimiškio kaime, geologiniu gamtos paminklu paskelbta 1964-aisiais.

Smegduobės skersmuo 10–12 m, gylis – 12,6 m. Duobės dugne yra atvira kiaurymė, išsišakojanti į 5 kryptis – Šlapiąją olą, Siaurąją landą, Šikšnosparnių landą, Rupūžės olą ir į 1,5 m gylio požeminį ežeriuką.

Netoli Karvės olos yra 700 m ilgio Barsuko pasivaikščiojimo takas po smegduobes. Olos pavadinimas kilęs iš legendos, kad čia kadaise prasmegusi karvė, dabar čia stovi akmeninė karvės skulptūra.

Ilgiausias pėsčiųjų tiltas

Biržų rajone nėra nė vieno natūralaus ežero, visi susiformavo dėl atsivėrusiu karstinių duobių. Atrodo, kad maudytis tokiuose staiga gilėjančiuose ežerėliuose nepatogu, bet biržiečiai čia mielai lenda atsigaivinti. Bijantiems lįsti į smegduobę yra du tvenkiniai, vienas jų – seniausias Lietuvoje Širvėnos ežeras, suformuotas 1575 m.

Čia turėtų apsilankyti mėgstantys rekordinius objektus – per šį ežerą nutiestas ilgiausias pėsčiųjų takas Lietuvoje. Daugiau nei puskilometrio – 525 m – ilgio tiltas jungia Astravo dvaro pastatus ir Bir­žų miestą.

Gastronominė kryptis

Šie metai paskelbti gastronominio turizmo metais, matyt, dėl šios priežasties ir populiariausios ekskursijos – susijusios su maistu, sako Simona Vaičekonė, Biržų turizmo informacijos centro (TIC) turizmo specialistė.

Su Biržų virtuve pažindina ne tik restoranas „Alaus kelias“, Biržų pilyje planuojama pradėti gastronomines ekskursijas apie XVI–XVII a. dvaro patiekalus ir to meto buitį. Kita nauja programa rengiama Milišiūnų avių ūkyje. Jurtose iš avių vilnos svečiai supažindinami su skirtingų veislių avimis ir iš jų gaunama produkcija. Sodeliškių dvare organizuojama edukacinė programa „Grūdo kelias“, kurios metu kepama naminė duona. XX a. pr. Aukštaitijos sodyboje stovi veikiantis 1924 m. vėjo malūnas, o šalia – senovinių mašinų ir traktorių kolekcija.

Populiarėja Latvijoje

Pastaraisiais metais Biržų krašte lankosi vis daugiau turistų – 2016 m. į Biržų TIC užsuko 22% daugiau žmonių nei 2015 m.

Labiausiai Biržai populiarėja Latvijoje – 2016 m. latvių šiame krašte apsilankė 29% daugiau nei 2015 m. Iš viso 2016 m. rajone lankėsi 7709 (2015 m. – 5990) svečiai, iš kurių 1329 (2015 m. – 938) užsieniečiai. Dažniausi turizmo centro lankytojai iš užsienio – latviai, vokiečiai, estai, lenkai ir čekai.

52795
130817
52791