Lietuvos interneto krikštatėvis L. Telksnys – apie tai, kas mūsų laukia po 50 metų

Publikuota: 2017-01-13

Prieš 50 metų profesorius Adolfas Laimutis Telksnys stebėtinai tiksliai numatė išmaniųjų telefonų, laikrodžių ir interneto paslaugų, tokių kaip „YouTube“ „Netflix“ ir „Spotify“, atsiradimą. Ateitis, jo teigimu, dar įdomesnė – po 50 metų Žemėje nebeliks kalbos barjerų, su mašinomis šnekėsimės, o gal net valdysime jas mintimis, mums patarnaus robotai.

„Kiekvienas žmogus, panašiai kaip kad dabar turi laikrodį, turės „informerį“ – garsų, šviesos vaizdų (o gal ir skonio, kvapų, nervinių signalų) siųstuvą, imtuvą bei dabartiniu mūsų supratimu galingą skaičiavimo mašiną. /.../ Norėdamas sužinoti, kas vyksta pasaulyje, parašyta tuo ar kitu mokslo ar technikos klausimu, arba gauti kokių nors kitų duomenų, žmogus galės užklausti per individualų informerį, automatinę biblioteką ir momentaliai gaus atsakymą žodžiu, raštu arba vaizdais. /.../ Galima bus paprašyti, kad parodytų per individualų ar namų informerį norimą spektaklį, koncertą, kino filmą ar televizijos laidą, kurioje dalyvautų mėgstami atlikėjai, dabar gyvenantieji ar anksčiau gyvenę. /.../ Automatiniai informacijos centrai galės pateikti duomenis apie pasaulyje esančias tos ar kitos rūšies prekes, pasakyti bet kurio pasaulio gyventojo ar įstaigos adresą, konsultuoti apie turistinius maršrutus, priiminėti įvairiausius individualius užsakymus ir skirstyti juos gamintojams“, – 1968-aisiais prognozavo prof. Telksnys.

Jis ne tik nuspėjo ateitį, bet ir pasistengė, kad bent jau Lietuvoje ji būtų tokia, kokią jis įsivaizdavo. Tarkime, per pastarąjį dešimtmetį prof. Telksnys su komanda išmokė kompiuterius suprasti ir kalbėti lietuviškai: sukūrė sistemą „LIEPA“ – skaitmeninio lietuvių kalbos atpažinimo bei elektroninio teksto skaitytuvą lietuvių kalba, kuris įdiegtas, pvz., „Lietuvos žinių“, „Ūkininko patarėjo“ interneto portaluose, skaito Vilniaus savivaldybės naujienas.

Tačiau tai ne pirmas prof. Telksnio kūrinys. Šeštajame dešimtmetyje jis sukūrė pirmąją Lietuvoje elektroninę skaičiavimo mašiną, vėliau ir pirmąjį Europoje rašto ženklus skaitantį automatą „Rūta 701“, kuris atpažindavo ir nuskaitydavo net ranka rašytus ženklus.

Tai jis su komanda 1991 m. suprojektavo ir per tris mėnesius įrengė palydovinį ryšį „Lietuva – Internetas“, kuris leido mūsų šaliai pralaužti geležinę uždangą ir bendrauti su visu pasauliu.

1991 m. spalio 10 d., nepriklausomoje, bet vis dar sovietų iš dalies kontroliuojamoje Lietuvoje pradėjo veikti palydovinis ryšys su Vakarų valstybėmis buvo vienintelis nekomercinis ryšio kanalas (1991 m. vasario 12 d. Lietuvoje oficialiai pradėjo veikti mobiliojo ryšio bendrovė „Comliet“), kurio sovietai negalėjo kontroliuoti. Sukurtomis galimybėmis – duomenų perdavimo, telefono ir fakso – iš karto pradėjo naudotis Lietuvos Aukščiausioji Taryba (LAT), Vyriausybės organizacijos, mokslo ir studijų įstaigos.

nuotrauka::1 left

Mūsų pokalbis pasirodys sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną. Nuo šių įvykių ir pradėkime. Ką veikėte 1991 m. sausio 13-ąją?

Buvau prie Seimo (tuo metu tai buvo LAT pastatas), nes priešais jį gyvenu. Pamenu, išvakarėse į mano buto duris pasibeldė BBC žurnalistas ir pasiteiravo, ar galėtų iš balkono pafilmuoti. Matyt, tikėjosi, kad bus šturmuojama Aukščiausioji Taryba. Bet kitądien jie neatėjo. Istorija pasisuko kitaip. Tie įvykiai tik suteikė daugiau ryžto veikti.

Ir nuveikėte. Esate vadinamas Lietuvos interneto krikštatėviu, suprojektavote pirmą šalyje kompiuterių tinklą ir, galima sakyti, aprūpinote Nepriklausomybę ką tik atgavusią Lietuvą palydoviniu ryšiu. Papasakokite tą istoriją plačiau.

Informaciškai mes buvome izoliuoti, ekonomiškai – spaudžiami. Norint, kad valstybė, neturinti ryšio su pasauliu, gyvuotų, buvo galvojama, kaip praverti langą į pasaulį. Atvėrėme tą langą sujungę Lietuvos informatikų žinias, patirtį ir Skandinavijos šalių paramą kompiuteriais bei ryšių technika. Čia didžiulę paramą mums suteikė skandinavai. 1991-ųjų vasarą danai pakvietė mane į Tarptautinę kompiuterių tinklų konferenciją (angl. „International Networking Conference INET 91“) Kopenhagoje. Ten pasitariau su kolegomis iš Šiaurės šalių, ir nusprendėme įrengti palydovinio ryšio kanalą „Lietuva–Internetas“, kurio mazgai būtų Matematikos ir informatikos institute Vilniuje, A. Goštauto gatvėje, ir Oslo universitete Norvegijoje.

Norvegijos vyriausybė padovanojo mums keletą kompiuterių, programinės įrangos ir 64 Kbps palydovo „Intelsat“ ryšio įrangą, kurioje buvo telefoniniai, teletaipo ir duomenų perdavimo kanalai. Norvegai mums tada padėjo dvigubai – parėmė ne tik tais kompiuteriais, bet ir nupirko palydovinio ryšio paslaugą, teikiamą per palydovą „Intelsat“. Patys to padaryti nebūtume įstengę, nebuvo pinigų.

nuotrauka::2

1991 m. jau buvote gana gerai žinomas kaip mokslininkas ir informatikos ekspertas. Kaip prasidėjo jūsų akademinė karjera?

Kai baigiau tuometį Kauno politechnikos institutą (dabar KTU), prof. Kazimieras Baršauskas, vienas instituto įkūrėjų, pasiūlė stoti į Kauno politechnikos instituto aspirantūrą. Sutikau. Bet netrukus paaiškėjo, kad nieko nebus, nes mano tėvas, mokytojas, buvo nuteistas ir išsiųstas į Sibirą. Kiek vėliau profesorius pasiūlė vykti į Novosibirską, kur buvo Mokslų akademijos filialas. Ten nelabai kas norėjo, o aš pamaniau – vis arčiau tėvo, važiuoju. Bet irgi nepavyko.

Vėliau pradėjau dirbti projektavimo institute - projektavau elektros tinklus ir sistemas. Derinant projektus teko važinėti į Maskvą. Susiradau Maskvoje SSRS Mokslų akademijos Automatikos ir telemechanikos institutą ir įstojau į jo aspirantūrą. Pasisekė. Tuo metu jis buvo laikomas vienu geriausių ir pažangiausių Sovietų Sąjungoje, gal net pasaulyje. Negana to, pakliuvau pas puikiausią vadovą – akademiką Vladimirą Pugačiovą, kuris pasaulyje buvo laikomas stochastinių dinaminių sistemų valdymo teorijos pradininku.

Mano disertacijos aspirantūroje vienas iš uždavinių (1960 m.) buvo sukurti specializuotą skaičiavimo mašiną, skirtą skraidančių aparatų sklaidai skaičiuoti. Pavyzdžiui, apskaičiuoti, kur pataikys iš lėktuvo metamos bombos ar raketos. Mano mašina buvo demonstruojama SSRS Liaudies ūkio parodoje, uždarame kosmoso paviljone. Ten, beje, buvo ir „Sputniko“ (pirmasis Sovietų Sąjungos palydovas – VŽ) prototipas. Žinokit, jis puikiai mechaniškai pagamintas, geriau už laikrodį. Bet raketa – kaip kirviu tašyta.

Man, beje, siūlė likti tame institute, ten man jau ruošė laboratoriją. Bet atsisakiau.

1957 m. SSRS nutarė decentralizuoti valdymą. Buvo įkurta Lietuvos SRS liaudies ūkio taryba. Joje pradėjo veikti Prietaisų pramonės valdyba. Atsirado galimybė veikti savarankiškiau. Prietaisų gamybos valdybos vadovybė palaikė Lietuvos pažangių inžinierių puoselėjimą strategiją, teigiančią: Lietuva neturi daug gamtos turtų, tačiau turi protingų žmonių. Todėl Lietuvoje reikia plėtoti darbus, kuriems reikia mažai žaliavų ir daug kvalifikuoto darbo. Buvo skatinama radijo aparatų, magnetofonų, televizorių, radioelektronikos matavimo prietaisų konstravimas ir gamyba. Pasirodžius elektroninėms skaičiavimo mašinoms, 1959 m. Vilniaus kasos aparatų gamyklos vietoje buvo įsteigta Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla. Siekiant užtikrinti sklandų gamyklos darbą gaminant naujas, sudėtingas skaičiavimo mašinas ir kryptingai plėtoti naujų, originalių skaičiavimo technikos įrangos priemonių kūrimo darbus, tais pačiais, 1959 m., prie Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos įkurtas Skaičiavimo mašinų specialus konstravimo biuras.

Specialistų čia nebuvo, bet organizatoriai norėjo įdarbinti Lietuvos, o ne importuotus specialistus. Jie sužinojo apie mane ir dar nebaigusį aspirantūros pakvietė vadovauti tam konstruktorių biurui. Atsisakiau. Pasakiau, jog mokausi ne tam, kad direktoriumi tapčiau, aš noriu mokslininku būti.

Bet pasiūliau jiems kitą kandidatą į tą postą, kuris mane patį vėliau įkalbėjo prisijungti, pasiūlęs tapti vyriausiuoju konstruktorių biuro inžinieriumi.

Grįžkime prie pasiūlymo vadovauti laboratorijai Maskvoje. Ar nekankino jausmas, kad atsisakote didžiulės akademinės karjeros galimybės?

Kankino. Juk net gauti leidimą gyventi Maskvoje buvo didelis laimėjimas. Ne vienas man tada sakė, kad gal esu kvailas. Bet norėjau grįžti namo ir mokslu užsiimti čia. Gerai, kad žmonės išvažiuoja į užsienį. Bet reikėtų, kad jie grįžtų.

Išties šiandien tai opi problema.

Tai, kad negebame susigrąžinti protų iš emigracijos, yra tik apsileidimas, reikia sudaryti sąlygas, ir žmonės grįš. Štai Vytauto Didžiojo universitetas Kaune smetoniškais laikais geriausius studentus siųsdavo į geras Vakarų Europos mokyklas. Bet baigę jie grįždavo į Lietuvą, nes žinojo, kad čia jų laukia namai ir universitetas, buvo užtikrinti dėl ateities.

Kitas pavyzdys – sovietų laikai. Štai tame mano minėtame konstruktorių biure trūko specialistų. Valdžia išsiuntė 100 žmonių į Maskvą ir Leningradą persikvalifikuoti. Programa truko 18 mėnesių, o kadangi nebuvo kur gyventi, Lietuvos valdžia kai kuriems net mokėjo už viešbučius. Sugrįžę jie visi gavo būstus. Dabar verkšlenama dėl emigracijos. Tai po velnių, jei trūksta idėjų, kaip susigrąžinti protus iš užsienio, darykit bent jau tą patį – šie metodai jau patikrinti ir veikia.

Prieš 50 metų itin taikliai nuspėjote technologijų raidą. Kokie įvykiai ar tendencijos leido daryti tokias drąsias prielaidas? Juk 1968 m. net interneto nebuvo, JAV dar tik buvo kuriamas jo pirmtakas – „Arpanet“.

(Juokiasi) Daug skaičiau. Visada domėjausi naujienomis. Siurbiau jas, kiek tų laikų galimybės leido. O kai seki, kas darosi, matai, į kurią pusę einama.

Pavyzdžiui, į ankstyvuosius kompiuterius duomenys buvo įvedami vadinamosiomis perfokortomis (lapeliai su skaičiais ir skylutėmis). Skylutes tose kortose badė žmonės, taigi būdavo labai daug klaidų. Siekiant jų sumažinti, buvo samdomos dvi merginos, nes jos kruopštesnės už vyrus. Jos darė tą patį darbą: jei jų abiejų kortose skylutės sutapdavo, vadinasi, klaidos nėra. Bet tai buvo siaubingai neefektyvu.

nuotrauka::3

Mes konstruktorių biure sukūrėme skaičiavimo mašiną, kuri gebėjo pati suskaičiuoti ir į kompiuterį suvesti grafikų duomenis. Už ją net premiją gavome. Tokia tendencija buvo visame pasaulyje, inžinieriai ieškojo geresnių duomenų įvesties būdų. O koks paprasčiausias būdas? Kalba. Lengviausia kompiuteriui duoti komandas balsu, todėl ir kilo idėjų apie automatinį rašto ženklų ir kalbos atpažinimą (projektas LIEPA startavo prieš kelerius metus, tad procesas nuo idėjos iki paleidimo užtruko beveik 50 metų – VŽ).

Arba elektronikos mažėjimo tendencija. Juk elektronikos prietaisuose iš pradžių buvo lempos. Mašinos buvo didžiulės. Be to, per parą perdegdavo bent viena dvi lempos. Visi inžinieriai matė, kad tos lempos blogai, visi svarstėme: „Juk turi būti kas nors geriau.“ Kažkada, kai dar mokiausi Maskvoje, atsirado pirmieji ferotranzistoriniai elementai. Dar vėliau – tranzistoriai, mikroschemos. Tereikėjo šiek tiek fantazijos, ir galėjai pasakyti, kad jei ir toliau viskas taip mažės, kompiuteris kada nors tilps į kišenę ar ant riešo.

Beje, institute buvo linksmų istorijų su tais ferotranzistoriais. Tais laikais vyras, kuris nemokėjo pasigaminti radijo imtuvo, buvo ne vyras. Na, mes buvom vyrai ir jų sau pasigaminom. Vakarų radijo stočių klausytis valdžia, aišku, neleido. Visur stovėjo radijo bangų trukdytuvai, panašūs į dabartinius mobiliojo ryšio bokštus. Bet jie nesugebėdavo trukdyti aukštesnio dažnio bangų, ir mums, studenčiokams, buvo azartas perdaryti sovietinius radijo imtuvus, kad jie veiktų aukštesniais dažniais. Per juos klausydavome radijo iš Liuksemburgo, jis transliuodavo moderniausią muziką.

Taip išmokau skaičiuoti ir nustatyti kryptinių radijo antenų veikimo dažnius.

Tada tranzistoriai buvo labai brangūs, ir kažkoks politikas, matyt, išgirdęs apie studentų išdaigas su radijo technika, norėjo uždrausti institute juos naudoti. Bet instituto vadovybė pakėlė tokį vėją, kad net partija neatsilaikė.

Aš net magnetofoną buvau pasigaminęs, nors tais laikais tai buvo didžiulė retenybė. Maskvos melomanai eidavo pas mane ir prašydavo, kad įrašyčiau muzikos. Juokaudavom, kad muzika įrašoma plaučiuose, nes vietoj juostelių tada naudojom medžiagą, ant kurios daromos rentgeno nuotraukos.

Vėliau, jau kai gyvenau Vilniuje, konstruktorių biuras gavo užduotį sukurti skaičiavimo mašiną, kurioje nebūtų lempų. Maskva tokią užduotį išsiuntė į daugelį Sovietų Sąjungos konstruktorių biurų, tik mes laiku ją įvykdėm. Naudojant šitą mašiną buvo nustatytos Kinijos atominės bombos bandomųjų sprogimų koordinatės. Korespondentai jau tada klausdavo: ar kada nors mašinos bus protingesnės už žmogų?

O kas pakišo pasaulinio tinko atsiradimo idėją?

Juk skaitydavom literatūrą, spaudą. Žinios net iš Amerikos kartais praslysdavo, juoba kad su mokslo žiniomis buvo kiek lengviau nei su kitomis sritimis, nes sovietai akylai stebėjo, ką daro JAV. Septintojo dešimtmečio pabaigoje–aštuntojo pradžioje jau pamatėm, kad amerikonai sujungė kompiuterius į tinklą. Buvo nuspręsta, kad to reikia ir Sovietų Sąjungai, juolab kad tai buvo galima panaudoti karo reikmėms. Taip atsirado Mokslų akademijų kompiuterių tinklas. Modemas tada buvo spintos dydžio, bet supratom, kad į jį įdėjus mikroelektroniką, apie kurią mokslo pasaulis jau kalbėjo, jis mažės.

O ką rodo dabartinės technologijų tendencijos? Kur link einame ir ko galime tikėtis po 50 metų?

Manau, kad reikėtų šnektelėti apie robotiką, nes šitie dalykai ateityje bus esminiai. Visuomenė sensta, prižiūrėti senukų niekas nenori. Akivaizdu, kad ateityje teks spręsti šiuos klausimus. Japonai ir kelios kitos šalys jau dabar kuria tam robotus.

Robotai bus įvairių rūšių, pradedant nuo didžiulių galingų mašinų, kurios statys namus, baigiant mažyčiais, kurie bus švirkščiami į kūną kaip vaistai ar skiepai ir ten valys mūsų kraujagysles, kovos su augliais, atliks daugybę kitų funkcijų.

nuotrauka::4

Prognozavimo logika ta pati, kaip ir prieš 50 metų. Pavyzdžiui, sustreikuoja kas nors žarnyne, mūsų kanalizacijoje. Dabar pjauna ir taiso, bet visi supranta, kad tokia procedūra nėra pats geriausias variantas, kad gali būti kas nors geriau. Todėl mokslas ir juda nanorobotų link.

Gali būti ir šnipinėjimo robotų, kurie įskris, pavyzdžiui, pro rakto skylutę ar ventiliaciją.

Kita problema – duomenų įvestis ir bendravimas su tais robotais. Sakykim, tas mano išprognozuotas informeris. Senjorams jis netinka. Aš, pavyzdžiui, išmaniojo laikrodžio ekrane sunkiai ką beįžiūriu. Ir ne aš vienas. Logiškas sprendimas būtų bendrauti su mašinomis balsu arba mintimis. Kodėl ne? Kalbėdami mes juk keičiamės mintimis, o mintys yra elektrocheminiai impulsai, kuriuos galima iškoduoti ir paversti kompiuteriui suprantamais signalais. Pirmieji mašinų ir programų valdymo mintimis bandymai jau atliekami. Bet čia yra problema – jei galima perduoti mintis į mašiną, tai galima jas ir perimti. Turbūt nenorėtumėt, kad kokios nors tarnybos skaitytų jūsų mintis. Tokius dalykus tikriausiai galima išspręsti į galvą montuojant lustus, kurie stabdytų tam tikrus signalus ar koduotų mintis.

Dar vienas pavyzdys – savavaldės transporto priemonės. Dabar eismo įvykiuose kasmet žūsta tūkstančiai žmonių. Ar galima to išvengti? Galima, tik reikia atimti vairą iš žmogaus. Bet šių dalykų jau net neverta prognozuoti, tokie automobiliai gana plačiai paplis jau šio dešimtmečio pabaigoje. Didesnis klausimas dėl žmonių. Gali būti, kad po 50 metų žmonėms išvis bus uždrausta vairuoti.

Didieji šių laikų mąstytojai futurologai, Raymondas Kurzweilas, dirbantis „Google“, ar fizikas Stephenas Hawkingas, prognozuoja, kad ateityje įvyks vadinamasis singuliarumas – kai mašinos sunaikins žmoniją arba žmonija susilies su mašinomis ir bus neatskiriami. Ar pritariate šiai minčiai?

Prielaidų tam yra. Juk jei mašinos taps protingos, kas gali garantuoti, kad vienai jų nešaus mintis, kad gana vergauti žmonėms. Jos mokės bendrauti tarpusavyje, tad ši idėja gali greitai pasklisti ir prasidėti mašinų sukilimas. Bet tam 50 metų neužteks.

O kaip su kalbomis? Didžiosios įmonės skiria daug lėšų ir dėmesio vertimo technologijoms, ir jūs pats daug dirbate šioje srityje. Kaip jos vystysis?

Žemėje kalbos barjerų nebeliks, nes kompiuterinė technika gebės versti kalbą ir raštą realiuoju laiku. Net kalbėdami su tolimiausių kraštų gyventojais, jų žodžius girdėsime savo gimtąja kalba.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Prancūzmetis Klaipėdos krašte: egzotiškas istorijos epizodas Premium

Vadinamasis prancūzmetis Klaipėdos krašte nėra toks plačiai žinomas mūsų istorijos epizodas, kaip, tarkime,...

Laisvalaikis
18:32
Pandemija kerpa sparnus: milijardierius R. Perelmanas išsiparduoda Premium 1

JAV milijardierius Ronaldas Perelmanas, bankininkas, investuotojas, gelbėdamas savo kompanijas, yra...

Laisvalaikis
17:00
Lietuviai Prancūzijoje: A. Venskus – diplomatas, išradėjas, pramonininkas Premium

Pirmasis Lietuvos ambasadorius prie NATO ir ES Adolfas Venskus (1924–2007) kaip nė vienas kitas Prancūzijoje...

Laisvalaikis
16:00
Pasaulio aukso atsargos senka: kiek jo dar liko Premium

Auksas paklausus kaip investicija, jis laikomas statuso simboliu, galiausiai – šis taurusis metalas yra...

Laisvalaikis
14:00
Lietuviai Prancūzijoje: iš diplomato P. Klimo prisiminimų Premium

Teisininkas, istorikas, politikas, Vasario 16-osios akto signataras Petras Klimas (1892–1969) 1925-aisiais...

Laisvalaikis
2020.09.26
„Netflix“ įkūrėjas R. Hastingsas: tokio augimo dar neregėjome Premium 1

Reedas Hastingsas. Milijardierius, „Netflix“ įkūrėjas, filantropas. Žmogus, kuris sunaikino „Blockbuster“ ir...

Laisvalaikis
2020.09.26
Genocido centras iš interneto išima KGB bylų registracijos žurnalą  1

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) paskelbė, jog iš interneto svetainės...

Laisvalaikis
2020.09.24
Lukiškių aikštės perdavimą vadina ir būtinąja gintimi, ir R. Karbauskio erotine fantazija

Lukiškių aikštės Vilniuje perdavimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui yra būtinoji...

Laisvalaikis
2020.09.24
Po 40-ies metų už savo „niekingą poelgį“ atsiprašė J. Lennono žudikas

Markas Chapmanas, vyras, 1980 m. gruodžio 8 d. nušovęs britų dainininką Johną Lennoną, atsiprašė jo našlės...

Laisvalaikis
2020.09.23
Nobelio premijų teikimo ceremoniją pakeis televizinis renginys

Pirmą kartą nuo 1944 metų dėl COVID-19 pandemijos atšauktą tradicinę Nobelio premijų teikimo ceremoniją...

Laisvalaikis
2020.09.22
Šešiems kūrėjams – aukščiausi Kultūros ministerijos apdovanojimai

Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems kūrėjams įteikti aukščiausi Kultūros ministerijos skiriami...

Laisvalaikis
2020.09.22
Atstovauti Lietuvai 2022-ųjų Venecijos bienalėje pretenduoja keturi projektai

Lietuvos kultūros taryba, baigusi paraiškų atstovauti Lietuvai 59-oje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje...

Laisvalaikis
2020.09.21
Įpročiai, kurie didina kasdienį nuovargį Premium 1

Miego trūkumą ir stresą dažniausiai kaltiname dėl prastos savijautos. Bet anot sveikatos priežiūros...

Laisvalaikis
2020.09.20
VU kviečia į diskusiją apie įvykius Baltarusijoje 2

Vilniaus universitetas (VU), bendradarbiaudamas su Vilniaus tarptautinio kino festivaliu „Kino pavasaris“,...

Laisvalaikis
2020.09.20
Rumunijoje atrastos 2017-aisias Londone pagrobtos itin vertingos knygos 3

Rumunijoje policija atrado apie 200 retų ir vertingų knygų, pavogtų per sudėtingą sandėlio apiplėšimą Londone...

Laisvalaikis
2020.09.19
Išrinkti geriausi pasaulio NT projektai

Pasaulinės nekilnojamojo turto (NT) parodos MIPIM metu apdovanoti geriausi projektai. Du prizai iškeliavo į...

Statyba ir NT
2020.09.19
Banksy prarado prekių ženklo teises į vieną iš savo garsiausių kūrinių

Jungtinės Karalystės (JK) gatvės menininkas Banksy pralaimėjo dvejus metus trukusią kovą su atvirukus...

Laisvalaikis
2020.09.18
Nacionaliniam dramos teatrui toliau vadovaus M. Budraitis

Konkursą eiti Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigas laimėjo Martynas...

Laisvalaikis
2020.09.18
Tyrimas dėl Klaipėdoje nugriautų pastatų nutrauktas, bus reikalaujama atlyginti žalą  5

Prokuratūra nutraukė tyrimą dėl trijų Klaipėdos senamiestyje nugriautų pastatų, tačiau iš pastatų savininkų...

Statyba ir NT
2020.09.18
Turizmo sektoriuje – išlikimo žaidimai Premium

Eva Šatkutė-Stewart, prognozavimo ir kiekybinės analizės lyderiui „Oxford Economics“ priklausančių įmonių...

Laisvalaikis
2020.09.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus