Artūras Rumiancevas – apie Lietuvos žaidimų rinkos galimybes, sėkmes ir stereotipus
1948–1962 m. sukurtų žaidimų „Cathode-Ray Tube Amusement Device“, „Oxo“, „Nim“, „Spacewar!“ pavadinimai šiuolaikiniams žaidėjams menkai žinomi. Užtat žaidimą „Snake II“, kuris ilgą laiką „gyveno“ mobiliajame telefone „Nokia 3310“, išbandė daugelis. Nuo to laiko, kai mažyčiame telefono ekrane stengėmės išauginti gyvatę iš kvadratėlių, žaidimai smarkiai patobulėjo – ta pati gyvatė kompiuterio ekrane gali atrodyti kaip tikra. Net šiurpesnė. Šlovė visagalei kompiuterinei grafikai.
„Smarkiai išaugo IT galimybės, bet neigiamas visuomenės požiūris į žaidimus nesikeičia“, – sako Artūras Rumiancevas, ilgametis pasaulio ir Lietuvos vaizdo žaidimų industrijos apžvalgininkas ir kritikas, Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LŽKA) valdybos narys ir „Youtube“ internetiniame kanale veikiančios laidos „Žaismo DNR“ redaktorius. Dar galima pridėti, kad jis... daug žaidžia.
Garsūs lietuviai
LŽKA šiuo metu vienija 15 vaizdo žaidimus kuriančių kompanijų. Vienuolika jų veikia Vilniuje („Okta Studios“, „Tag of Joy“, „On-5“, „Nordcurrent“, „Gluk Media“, „Iron Solutions“, „Necolt“, „Outlander Studios“, „Lucky Loot Studios“, „Melior Games“, „Pepi Play“). Trys Kaune („Apix“, „Sneaky Box“, „Pixel Punch) ir viena Klaipėdoje („A-steroids“). Kai kurioms jų sekasi puikiai. Pavyzdžiui, prieš 2 metus sukurtą „Nordcurrent“ maisto gaminimo žaidimą „Cooking Fever“ vartotojai parsisiuntė per 100 mln. kartų.
Kitas sėkmingas projektas – startuolis „TutoTOONS“, platforma, skirta mobiliesiems edukaciniams žaidimams 3–10 metų mergaitėms kurti. Populiariausius jų – „Sweet Baby Girl Beauty Salon“, „Animal Hair Salon“ ir „Sweet Baby Girl Dream House“ – žaidžia apie 15 mln. mergaičių.
Europa remia
Neseniai MEDIA programos atstovas Lietuvoje, „Kūrybiškos Europos“ biuro skyrius, savo interneto svetainėje paskelbė, kad šiemet 2 lietuvių įmonės gavo ES paramą. Pirmajai, „Tag of Joy“, skirta 59.000 Eur. Už gautus pinigus ji įsipareigoja toliau kurti ir tobulinti žaidimą „Crowns and Pawns“. Žinomiausias šios įmonės kūrinys yra mobilusis žaidimas „Monster Buster: World Invasion“.
Antrajai, „Accido“ įmonei, atiteko 49.000 Eur parama žaidimo „Masks of Magic“ tolesnei plėtrai.
Anot „Žaismo DNR“ laidos rengėjų, ši įmonė jau buvo itin gerai įvertinta ir pernai, tačiau finansavimą užsitikrino tik šiemet. Iš viso paramos siekė 138 Europos įmonės, 2.580.543 Eur buvo paskirstyti 23 projektams.
Vertė nežinoma
Paklaustas, kokia galėtų būti Lietuvos žaidimų rinkos vertė, pašnekovas sako, kad ją sunku apibrėžti: „Šį tą galima išskaityti iš viešų ataskaitų, pavyzdžiui, patikrinus „Nordcurrent“, „On5“, „Asteroids“ įmonių rekvizitus, bet tik tiek.“ Anot jo, Lietuvoje nėra organizacijos, kuri vienytų visus žaidimų kūrėjus, kuruotų jų veiklą, tad nenuostabu, kad jokie jos skaičiavimai neatliekami, statistikos duomenys nerenkami.
„Niekas neprivalo garsiai skelbti apie uždirbtus milijonus. Jei gali nepasakoti, tai ir nepasakoja“, – šypteli p. Artūras. Jis įsitikinęs, kad Lietuvoje pasiekiami duomenys apie įmonių pelnus ir sumokamus mokesčius neatspindi realybės, nes nemažai žaidimų kūrimo bendrovių turi filialus užsienyje, kur generuoja didesnę pajamų dalį.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad verslininkai anksčiau steigė pusiau fiktyvias įmones Jungtinėje Karalystėje, kad galėtų teisiškai išsigryninti savo uždarbį, nes Lietuvoje paprasčiausiai nebuvo galima užsidirbti iš prekybos žaidimais „Google“ ar „Apple“ virtualiosiose parduotuvėse“, – aiškina pašnekovas. Anot jo, šioje mitais apgaubtoje rinkoje vienintelis pagrįstas faktas yra tas, kad įmonės, pradėjusios veikti prieš 3–5 metus, iki šiol sėkmingai dirba, plečiasi ir savo darbuotojams moka konkurencingus atlyginimus. Jų dydį, regis, atskleidžia tik ketinantiems pas juos dirbti.
Pasvarstykime: vidutinis žaidimo kūrėjo metinis atlyginimas JAV siekia 82.637–128.546 Eur, atitinkamai – 6.886–10.712 Eur per mėnesį. Žinoma, jis priklauso nuo darbuotojo patirties ir projekto dydžio. Kad ir kaip būtų, nė vienas pradedantysis neturėtų tikėtis lengvų pinigų.
E. sportas
Anot p. Artūro, visuomenėje egzistuoja klaidinanti nuostata, kad nuo tam tikro amžiaus žaisti nevalia, nors išties, sako jis, žmonės žaidžia visą gyvenimą: „Vienus traukia galimybė įsikūnyti į kitą personažą, kiti nori pabėgti nuo rutinos arba būti įvertinti, ketvirti bando užsidirbti.“
Pasak pašnekovo, užsidirbti žaidimų pramonėje galima, svarbu tik nemaišyti sąvokų „dirbti“ ir „užsidirbti“. Vienas būdų – tapti e. sportininku. Tiesa, Lietuvoje e. sportas kol kas yra embriono stadijos, tad nuolatinę algą gaunančių ir profesionaliai žaidžiančių žmonių turime vos keletą, o jų atlyginimai nedideli, apie kelis šimtus eurų per mėnesį. JAV, Pietų Korėjoje, Japonijoje, Kinijoje profesionalūs žaidėjai uždirba daug. Jei sekasi, daugiau nei plastikos chirurgai ar advokatai. Tiesa, konkurencija yra beprotiška, tad treniruotis tenka nuo 8 iki 15 valandų per dieną.
„Nenuostabu, nes užsienyje tam tikrų žaidimų turnyrų priziniai fondai svyruoja nuo kelių dešimčių iki keliolikos milijonų eurų“, – sako p. Artūras. Jo žodžius iliustruoja turnyro „The International 2016“ nugalėtojų laimėta suma: penki „Dota 2“ žaidėjai neseniai pasidalijo per 8 mln. Eur, bendras prizinis fondas buvo beveik 20 mln. Eur.
Pastaruosius 2 metus Vakarų ir Azijos šalių universitetai skiria e. sporto stipendijas, varžosi dėl jaunųjų e. sportininkų, nes šie turi krūvas gerbėjų visame pasaulyje ir savo žinomumu prisideda prie universiteto vardo populiarinimo.
Apie tai, kad Lietuvos universitetai ir kolegijos turės savo e. sportininkų komandas, kalbėti dar gerokai per anksti. Užtat galima pasidžiaugti, kad Vilniaus verslo ir Socialinių mokslų kolegijos, Mykolo Romerio, Kauno technologijų universitetai kviečia studentus mokytis kurti kompiuterinius žaidimus.
Kiti būdai užsidirbti
Pasak p. Artūro, profesionaliais žaidėjais gali tapti ne visi, bet žaidimų pramonėje reikalingi ne tik jie.
Dažna žaidimų kūrėjų įmonė ieško žaidimų bandytojų, 3D modeliuotojų, dizainerių, programuotojų. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad šie darbai yra techniniai ir reikia tikrai mėgti tai, ką darai, kad nepaskęstum rutinoje.
Atlygis už darbą – ne milijonai, bet kokybiškam maistui ir kelionėms į egzotines šalis užtenka sočiai.
Jei trūksta kompetencijų, kitas, paprastesnis, būdas pasipildyti kišenes – parduoti žaidimuose sukauptą virtualųjį turtą kitiems žaidėjams. Dauguma žaidimų kūrėjų tokią veiklą draudžia, bet, pavyzdžiui, „Eve online“ net skatina.
VERSLO TRIBŪNA
Jei golfo entuziasto pasiteirausite, kokie yra svarbiausi veiksniai, kurie lemia žaidimo sėkmę ir kokybę, jis neabejotinai įvardins ir golfo laukų vejos tinkamą priežiūrą. Kodėl tai svarbu? Tinkamai prižiūrimi golfo laukai ir jų veja lemia ne tik bendrą žaidimo kokybę, žaidėjų patirtį, lazdų ir strategijos pasirinkimą, bet ir žaidėjų saugumą, prisideda prie aplinkosaugos ir tvarumo, galiausiai – turi reikšmės klubo reputacijai ir turi įtakos jo ekonominiams rezultatams.
Sekmadienį, rugsėjo 14 d., Europos Centro Golfo Klube įvyko jau devintasis tradicinis labdaringas golfo turnyras „9th Czeslaw Okinczyc Golf Cup 2025“, subūręs golfo bendruomenę kilniam tikslui. Šių metų renginio metu pavyko surinkti net 49 830 eurų. Visa surinkta suma bus skirta pirmosios Ukrainos ponios Olenos Zelenskos fondo misijai – priedangų, apsaugančių nuo oro antskrydžių, atstatymui ir įrengimui Ukrainos mokyklose bei vaikų darželiuose.
Darbostogų organizavimo komanda „OnWorkation by AirGuru“ pradeda išskirtinį bendradarbiavimą su „Workation Village“ – specializuotu darbostogų kompleksu Šiaurės Italijoje. Ši partnerystė atveria naujas galimybes Baltijos šalių įmonėms, kurios ieško būdų derinti darbą su komandos stiprinimu ir autentiška patirtimi.
XXI a. mokslininkų atrastas reiškinys. Utenizacija – tai visuomenės narių polinkis gerinti savo emocinę ir psichologinę būseną, persikraustant gyventi ir dirbti į Uteną. Kai kurie mokslininkai utenizacijai priskiria ir pastebimai išaugusį verslų susidomėjimą plėtra bei investicijomis Utenos krašte.
„Už parduotus virtualiuosius daiktus pinigų užtenka ne tik naujai kompiuterio pelei, bet ir naujiems žaidimams įsigyti“, – aiškina pašnekovas. Jis pats nėra tokių „mainų“ šalininkas ir laikosi nuomonės, kad žmogiškas noras turėti tai, ką turi kiti, iškreipia virtualiąją ekonomiką ir priverčia žmones elgtis neadekvačiai, tarkim, už retą Kalėdų Senelio kepurę „RuneScape“ žaidime sumokėti 15–25 Eur.
Populiariausias – „Game on“
Lietuvoje žaidimų kūrėjų ir žaidėjų bendruomenė plati, tad ir renginių jiems apstu. Vienas žinomesnių – „LT game Jam“, pasaulinės „Global Game Jam“ dalis. Festivalio metu šimtai žmonių kuria kompiuterinius arba stalo žaidimus. Renginyje laukiama ir profesionalų, ir mėgėjų.
Vis dėlto daugiausia lankytojų neabejotinai sutraukia vos prieš metus pradėtas rengti „Game on“ festivalis, šiemet vyksiantis spalio 29 ir 30 d. Pernai jame apsilankė arti 8.000 žmonių. Renginio programoje: paskaitos, diskusijos, naujausių technologinių sprendimų pristatymas, e. varžybos ir daug kitų puikių dalykų.
Ponas Artūras primena LŽKA organizuojamus „LT Game Awards“ – šiuo renginiu norima įvardyti, pagerbti ir apdovanoti geriausius metų žaidimų kūrėjus ir išrinkti geriausią žaidimą.
Be viso to, LŽKA organizuoja susiėjimus, kur kviečiami visi, bent kiek besidomintys e. sportu ir kompiuteriniais žaidimais. Skirtingose vietose žaidimų entuziastai aptaria naujausius žaidimus, dalijasi patirtimi.
Pašnekovo įsitikinimu, laikas griauti stereotipus apie tuos, kurie žaidžia, kuria žaidimus, domisi jais, ir į šią vertingą sritį pažiūrėti kitu kampu. Anot jo, dauguma žmonių dėl prarasto ryšio su vaikais ar sutuoktiniu kaltina kompiuterį. O be reikalo. „Daugelis mitų apie žaidimų pasaulio esamus ir tariamus baubus yra plačiai paneigti akademikų, bet nuo kada mes, lietuviai, leidžiame mokslui paneigti mūsų įsitikinimus“, – šypteli p. Artūras.
