Kaip žemaitis iš Kretingos užkariavo pasaulį
Geriau nei žodžiai apie tai kalba faktai. Prieš du dešimtmečius pirmoji kretingiškių sukonstruota PET taros formavimo mašina per valandą pagamindavo 900 buteliukų. Naujausio bendrovės konstruktorių ir inžinierių sukurto PET taros formavimo įrenginio našumas siekia 9.000 PET butelių per valandą, o artimiausi planai – įranga, gaminsianti 12.000 buteliukų.
„Per 20 metų našumą padidinome dešimt kartų. Tik todėl, kad niekada nestovėjome vietoje. Iki dabartinio lygmens užaugome žingsnis po žingsnio ir toliau neketiname lėtinti tempo“, – sako p. Juozas.
„Terekas“ kasmet sukuria ir rinką nustebina kokiu nors nauju analogų neturinčiu produktu. Antai pernai kretingiškiai sukonstravo technologiją, leidžiančią gaminti tarą, pritaikytą pilstyti 87–92 laipsnių karščio pasterizuotas sultis, padažus, konservus, uogienes ir kt. Kurdami produktą bendrovės specialistai dirbo beveik dvejus metus, projekto vertė siekė per 770.000 Eur.
Šiuo metu kretingiškiai suka galvas, kaip įgyvendinti užsakovų iš Australijos sumanymą ir sukurti įrenginį, kuris gamintų plastikinę tarą su iškart prie jos išlieta rankena.
„Iššūkiai mūsų nebaugina. Priešingai, ieškome kuo sudėtingesnių sprendimų“, – šypsosi pašnekovas.
Evoliucija nuo limonado
O prasidėjo viskas nuo paprasčiausio limonado pilstymo. Sovietmečiu Kretingos valstybinio autotransporto įmonės direktoriumi dirbęs p. Juozas įmonę privatizavo ir 1994 m. įkūrė „Tereką“. Nuo transporto veiklos buvo pasukta kita kryptimi: iš Lenkijos parsivežta limonadų pilstymo įranga ir į 1,5 l talpos stiklinius butelius pradėta pilstyti ir pardavinėti limonadą.
Tokių pilstytojų netrukus ėmė rastis vis daugiau, todėl verslūs žemaičiai netruko įžvelgti kitą verslo nišą. Įsigijo lenkišką įrangą plastikiniams buteliams gaminti ir ėmė juos gaminti bei pardavinėti. Tais laikais ši bendrovė viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo gaminti plastikinę tarą.
Ponas Juozas sako iki šiol prisimenantis, kad „anais laikais“ už 500 buteliukų per valandą pagaminančią lenkišką įrangą suplojo 180.000 USD, o dabar kinai tokius įrenginius parduoda už 8.000 USD. Neilgai trukus buvo pastebėta, kad brangioji įranga nekokybiška, ir lenkiškos detalės, elektronika, pneumatika buvo pakeista vokiškomis.
„Patys techniką patobulinome ir našumas išaugo iki 800 butelių, o kokybė – dešimt kartų. Tada ir kilo mintis, kad galėtume patys imtis taros formavimo įrenginių gamybos“, – pasakoja p. Juozas.
Iš Rytų į Vakarus
Nepraėjus nė pusmečiui, pirmasis Kretingoje surinktas įrenginys buvo parduotas latviams, o žinia apie kokybišką PET pilstymo įrangą gaminančią bendrovę ilgainiui ėmė sklisti vis plačiau.
Iki 2007 m. pagrindinės „Tereko“ eksporto rinkos buvo Rytų Europos ir Vidurio Azijos šalys. Vėliau, nuosekliai investuojant į modernizavimą, inovacijas, gaminių dizainą, kretingiškių produkcija pradėjo dominti ir Vakarų šalis.
Dabar Kretingoje gaminamos technologijos yra įrengtos įvairiuose pasaulio kampeliuose veikiančiose gamyklose, bene tolimiausia geografinė vieta – Naujoji Zelandija. Bendrovė prioritetą skiria Europos Sąjungos, Amerikos, Kanados, Australijos ir Pietų Afrikos rinkoms.
„Konkurencija yra globali, šiandieninė rinka – visas pasaulis. Palyginti su didžiaisiais pasaulio PET įrangos gamintojais, esame nedidukai, todėl norėdami būti pastebėti turime išsiskirti. Konkurencinį pranašumą bandome įgyti ieškodami nišinių gaminių, siūlydami unikalių sprendimų“, – pasakoja p. Juozas.
Antai pirmoji solidi sutartis su pirkėjais Kanadoje prieš kelerius metus buvo sudaryta, kai kretingiškiai sugebėjo įgyvendinti netradicinį užsakovų norą: suprojektavo universalų įrenginį, gaminantį ir burnos skalavimo skysčių buteliukus, ir stiklainius, ir skysčių tarą.
„Visi didieji gamintojai siūlė pirkti tris skirtingas mašinas, o mes ėmėmės iššūkio viską sukonstruoti viename įrenginyje, todėl klientas pasirinko mus“, – atskleidė pašnekovas. Po tokios sėkmės durys į geidžiamą, bet sunkiai pasiekiamą Amerikos rinką „Terekui“ pamažu ėmė vertis.
Užsakymu patenkinta Kanados bendrovė kretingiškius už Atlanto rekomendavo keliems naujiems užsakovams. „Terekas“ JAV ėmė bendradarbiauti su dviem inžinierių kompanijomis, kurios rūpinasi technine įrenginių priežiūra, mat įrangą perkantys klientai pageidauja ir greito jos tvarkymo.
Dizaino galia
Pagrindinis kretingiškių įrankis beldžiantis į naujų rinkų duris – parodos. Per metus „Terekas“ dalyvauja 7–8 pasaulinėse parodose ir tam skiria daug lėšų.
Anot p. Juozo, lūžis įvyko nusprendus investuoti į naują PET formavimo įrenginių dizainą ir į parodas gabentis pačius įrenginius: „Anksčiau stende kabindavome tik plakatus su įrenginių nuotraukomis, todėl dauguma lankytojų abejingai praeidavo pro šalį. Kai į parodą nusivežėme visą PET taros formavimo mašiną, sulaukėme didžiulio susidomėjimo.“
„Tereko“ vadovas įsitikinęs britų atlikto tyrimo apie investicijas į įvaizdį teisingumu. Tyrimo rezultatai – iškalbingi: į dizainą investuotas 1 svaras sukuria 5 svarus grynojo pelno ir 20 svarų pardavimo pajamų. Pašnekovas sako, kad nauja „Tereko“ gaminių išvaizda ne tik pritraukė daugiau klientų, bet ir leidžia juos brangiau parduoti.
Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad įrangos pardavimo sutartys retai sudaromos parodose. Nuo 200.000 iki 600.000 ar net 700.000 Eur kainuojantys įrengimai nėra masinis produktas, taigi normalu, kad derybos su parodoje apsilankiusiais potencialiais pirkėjais dar trunka metus, dvejus ar trejus. Rekordinis laikas, per kurį vienas Estijos pirkėjas priėmė sprendimą, – 11 metų.
Pasak p. Juozo, sunku išvesti vidurkį, kiek įrenginių pavyksta parduoti per metus. Vienais metais jų pardavė 17-ka, o pernai – tik septynis. Pardavimai, be abejo, keičia įmonės apyvartą: 2013 m., kai sandorių buvo daugiau, ji siekė 16,8 mln. Eur, o užpernai ir pernai – apie 12 mln. Eur.
Šiemet įmonė jau turi 12 preliminarių sutarčių ir tikisi pasirašyti keletą naujų sutarčių.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniuje miesto gyvenimo centre „Europoje“ atsinaujinęs „Lemon Gym“ kelia čia besikuriančio sporto, grožio ir sveikatingumo „hubo“ kartelę dar aukščiau. Sporto klubų tinklas modernizuoja esamus klubus, atveria naujus ir siūlo paslaugas, kurių iki šiol sporto klubų narystėse nebuvo. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – atnaujintas ir dar didesnis „Lemon Gym“ klubas „Europoje“. Per paskutinius kelerius metus į klubo atnaujinimą, praplėtimą, naujų paslaugų įvedimą buvo investuota beveik 400 tūkstančių eurų.
Prieš dešimtmetį pristatę ikoniškąjį švedų prekių ženklą „Hästens“, jo atstovai žengia dar vieną žingsnį gero miego ambasadorystės linkme: siekia suburti kokybiškų lovų, čiužinių bei miego aksesuarų gamintojus. Šiandien pirkėjams jie siūlo ir gilias šaknis turinčios britų kompanijos „Vispring“ produktus.
Miesto gyvenimo centre „Europa“ kuriamas sporto, grožio ir sveikatingumo „hubas“. Daugiau nei 2,3 tūkst. kv. metrų ploto patalpose savo flagmaną atidarys sporto klubų tinklo lyderis Lietuvoje „Gym+“. Šio klubo įrengimui numatomos didžiausios investicijos į vieną klubą tinklo istorijoje.
Išlaikymo vaikams klausimai yra vieni jautriausių šeimos teisės santykiuose. Jie neatsiejami nuo vaiko teisių ir interesų apsaugos, o jų sprendimas teismuose dažnai priklauso nuo įvairių aplinkybių – tiek tėvų turtinės padėties, tiek besikeičiančių vaiko poreikių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos bei teismų praktika nustato pagrindus, kokiomis sąlygomis išlaikymo dydis ar forma gali būti pakeisti, siekiant užtikrinti, kad vaikui visada būtų garantuotos gyvenimo, mokymosi ir vystymosi sąlygos ir teikiamo išlaikymo proporcingumas tėvų turtinei padėčiai.
„Esame išsikėlę tikslą ateityje per metus pagaminti ir parduoti 40 įrenginių. Jei pavyks tai pasiekti, visi mūsų darbuotojai gaus skandinaviškus atlyginimus. Esu tikras, jei visi šiuo iššūkiu patikėsime, šį tikslą pasieksime per kokius trejus metus“, – optimizmo nestokoja pašnekovas.
Optimistas iš prigimties
Daugiau nei tris dešimtmečius vadovaujamą darbą dirbantis p. Juozas įsitikinęs, kad geras lyderis pirmiausia turi būti optimistas.
„Labai stengiuosi, kad ir įmonės kolektyve būtų kuo daugiau optimizmo ir kuo mažiau viskuo nepatenkintų žmonių“, – kalba jis. Netrukus priduria manantis, kad vadovui labai svarbu gebėti komunikuoti, suprasti žodį „empatija“ ir būti entuziastingam.
„Jei turėsi visas šias savybes, negali būti, kad versle nesiseks“, – dėsto pašnekovas. Jo optimizmu netrunku įsitikinti, kai paprašau prisiminti sunkiausią verslo etapą.
Ponas Juozas pasakoja anekdotą apie dvi kandis, kurių viena išskridusi iš spintos guodžiasi sunkiu gyvenimu ir tuo, kad blogieji žmonės delnais vis kėsinasi ją pribaigti, o kita sako: „ Koks žavus gyvenimas! Išskrendu iš spintos, darau mirties kilpą, įvairius viražus, o visi aplink tik ploja, tik ploja.“
„Taigi viskas priklauso nuo požiūrio“, – šypsosi p. Juozas ir sako esąs įsitikinęs, kad kiekviena gyvenimo bedugnė tik išmoko geriau skraidyti.
Išbandymas Skandinavija
„Terekas“ savo gamykloje gamina ne tik plastikinės taros formavimo įrenginius, bet ir pačią PET tarą. Dar vienas verslo modelis – įvairiems gamintojams siūloma gamybos paslauga tų gamintojų įmonėje.
„Kliento gamykloje pastatome savo įrangą, pasirašome 5 metų sutartį ir patys ten gaminame PET tarą, į kurią klientas išpilsto savo gaminamą produktą. Taip sumažinamos logistikos išlaidos, o svarbiausia – patogu ir sutaupo laiko“, – aiškina p. Juozas.
Toks modelis puikiai prigijo Lietuvoje, tad prieš kelerius metus „Terekas“ pabandė jį pritaikyti Skandinavijoje. Skandinavams toks lietuvių pasiūlymas pasirodė patrauklus, tačiau konkrečių susitarimų pasiekti nebuvo lengva.
„Važinėjome, įtikinėjome, kad esame patikimi, kad nenuvilsime. Į tos rinkos duris beldėmės beveik trejus metus, kol supratome, kad skandinavus stabdo mintis, jog pirkdami paslaugą iš užsienio bendrovės jie turės atsisakyti vietos verslo paslaugų. Todėl ledus pavyko pralaužti, kai Švedijoje įkūrėme antrinę įmonę „Terekas Sweden“. Dabar, kai mokesčius mokame Švedijoje, verslininkai į mus žiūri kitaip“, – kaip žengė į Skandinaviją, prisimena p. Juozas ir svarsto, kad metams bėgant tiek versle, tiek gyvenime tampa išmintingesnis.
Keičia ne pasaulį, o save
Pašnekovas primena armėnų patarlę, kad močiutė protinga ne todėl, jog du universitetus baigė, o todėl, kad daug gyvenime matė.
„Baigiau ir universitetą, beje, inžinieriaus specialybę. Tačiau daugiausia gyvenime mokiausi keliaudamas, matydamas, patirdamas. Visa tai mane pakeitė. Kol buvau protingas, norėjau užkariauti pasaulį, kai tapau išmintingas, keičiu save“, – šypsosi p. Juozas ir sako, kad su išmintimi atėjo supratimas, jog reikia laiko skirti ne tik darbui, bet ir poilsiui.
„Esu iš kartos, kurios supratimas apie darbą primena kareivį, kuris eina tol, kol gali, o kai nebegali, vis tiek eina tiek, kiek reikia. Kaip tas kareivis ilgus metus neskaičiavau darbo valandų, dirbau be savaitgalių, atostogų, dabar taip nebesielgiu. Po dvi savaites vasarą ir žiemą užrakiname įmonės biurą, gamyklą ir visi draugiškai einame atostogauti“, – pasakoja pašnekovas ir priduria, jog darbo našumas visai kitoks, kai žmonės į darbą eina pakilia nuotaika, pailsėję, nepervargę.
Rūpintis gera sveikata ir savijauta dabar p. Juozui irgi svarbu.
Kiekvieną rytą jis 20 min. mankštinasi, o vakarais su augintiniu Azijos aviganiu Kretingos apylinkėmis nueina bent po penkis kilometrus. Jau 15 metų visiškai nevalgo mėsos ir atidžiai renkasi, kokį maistą deda į burną. Anot vadovo, yra turkų patarlė, kad tas, kuris ryja viską iš eilės, pats dantimis sau kasa duobę.
Svarbiausia – gera komanda
Paprašytas atskleisti ne tik jaunatviškos išvaizdos ir energijos, bet ir sėkmingo verslo paslaptis, p. Juozas sako, kad norint sukurti darnų ir sėkmingą verslą pirmiausia reikia geros ir motyvuotos komandos, kurią jis teigia turintis. Bendrovėje šiuo metu dirba 130 žmonių.
„Terekas“ – šeimos įmonė, joje dirba ir p. Juozo žmona, brolis bei vienas iš dviejų sūnų. Pašnekovas džiaugiasi, kad sūnus Gintautas itin aktyviai įsitraukė į verslą. Šiuo metu jis eina eksporto vadovo pareigas ir nuo tėčio pečių nuėmė didžiąją dalį komandiruočių.
„Būdavo metų, kai po 7–8 mėn. praleisdavau skraidydamas į įvairias komandiruotes. Dabar kelionių gerokai mažiau. Suburta stipri komanda, ji skraido po pasaulį, o aš vykstu tik tada, kai labai reikia“, – šypsosi jis.
Anot p. Juozo, po tokių klajonių jam vis mielesnis tampa gimtasis Kretingos kraštas.
„Kretingos miesto aura – ypatinga. Nežinau, kuris kitas Lietuvos miestas gali pasigirti penkiais vienuolynais. Pamačiau daug pasaulio, bet kuo toliau, tuo labiau vertinu Kretingos ramybę. Čia grįžtu kaip į rojų ir nebenoriu niekur kitur“, – šypsosi Kretingos rajone, Darbėnų miestelyje, gimęs ir augęs p. Juozas, turintis ir šio krašto tapatybės skiriamąjį bruožą – žemaičio pasą.
„Terekas“ per kelis dešimtmečius taip pat tapo svarbia Kretingos dalimi. Bendrovė yra viena didžiausių rajono darbdavių, sumoka daugiausia mokesčių į savivaldybės biudžetą, remia įvairius renginius, socialines iniciatyvas, tačiau pašnekovas to nesureikšmina.
„Yra ir didesnių, ir svarbesnių. O pasaulio masteliu mes apskritai mažiukai“, – kuklinasi jis.
Provincijos trūkumas – vienas
Anot jo, vienintelis darbo provincijoje minusas – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Verslą plėtojant Vilniuje ar Kaune ši problema būtų mažiau opi. Talentingų inžinierių, konstruktorių ar IT specialistų privilioti į provinciją nėra paprasta ir vien konkurencingo atlyginimo neužtenka.
Bendrovė investuoja į gyvenamųjų namų statybą, kad darbuotojams Kretingoje galėtų pasiūlyti būstus. Anot pašnekovo, jaunus žmones skatina ir galimybė daug keliauti darbo reikalais bei tai, kad įmonėje kuriami įdomūs, inovatyvūs produktai.
„Visi darbuotojai jaučiasi šeimininkais to, ką bendromis jėgomis sukuriame, tai motyvuoja labiau nei bet kokie pinigai“, – tvirtina jis.
Paklaustas, kokią įmonės ateitį vadovas mato po 5 ar 10 metų, jis vardija: „Mūsų tikslas – pagaminti kuo kokybiškesnę įrangą, suteikti kokybiškiausią servisą, kad taptume geidžiamu tiekėju klientui. Kai tokie būsime, netrūksime užsakymų. Penkerių metų vizija – sukurti tokius produktus, kurie išskirtų mus iš konkurentų, būtų aiškiai pranašesni. Kaip to pasieksime? Toliau stiprinsime komandą, investuosime ir diegsime inovacijas, išlaikysime turimas rinkas ir atrasime naujų.“
