VŽ renginiai: paukščių sugrįžtuvės, „Paukščių“ premjera ir „Visa tai, ko negalima daryti“

Iki kovo 27 d., dar beveik dvi savaites, tęsiasi 30-asis festivalis „Kino pavasaris“.  

Be daugybės įvairiausių filmų, į kuriuos kinažmogiai bilietus nusipirko seniausiai, festivalyje pristatoma Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ojo gimtadienio minėjimui skirta programa. Joje – trijų režisierių – Roberto Verbos, Arūno Žebriūno ir Algirdo Dausos – restauruotų filmų, skirtų dailininkui ir kompozitoriui, premjeros. Kovo 16 d. Vilniuje rodomoje programoje „Čiurlionis trumpai“ galima pamatyti filmą „Miške“ (rež. A. Žebriūnas, 1967), etiudą pagal M. K. Čiurliono pirmąją simfoninę poemą tuo pačiu pavadinimu „Seserys“ (rež. R. Verba, 1973), pasakojantį apie menininko seserų muzikologės Jadvygos ir muziejininkės Valerijos santykius ir brolio įtaką jų gyvenimams, bei „M. K. Čiurlionis: mintys, tapyba, muzika“ (rež. A. Dausa, 1965) – poetinę dokumentinę apybraižą apie M. K. Čiurlionio gyvenimą. 

Kol žiūrovai žiūri filmus, juos kuriantys ir pristatantys profesionalai, kultūros politikos formuotojai ir įgyvendintojai renkasi į jiems skirtą pirmąjį Lietuvos kino forumą (kovo 19 ir 20 d.). Renginys nemokamas, o jo organizatoriai sako, kad tokia žinių apsikeitimo konferencija kino bendruomenei jau seniai buvo reikalinga. Savo žiniomis forume dalinsis ekspertai iš Šveicarijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Danijos, Estijos ir Lietuvos. 

„Kino pavasario“ programa – ČIA. Daugiau informacijos apie M. K. Čiurlionio jubiliejinių metų programą „Čiurlioniui 150“ – ČIA. 

Kovo 14–16 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) – spektaklio „Paukščiai“ premjera. 

Su šiuo spektakliu į LNDT grįžta režisierė Anna Smolar (Lenkija, Prancūzija). Atsispyrusi nuo Holivudo žvaigždės, su kino meistru Alfredu Hitchcocku dirbusios aktorės Tippi Hedren atsiminimų, drauge su Iga Gańczarczyk ji parašė pjesę apie manipuliacijų mechanizmus, įsišaknijusius mūsų visuomenėje, ir apie stiprybę ištarti „ne“. 

Pasak režisierės, šis spektaklis – tai meilės daina A. Hitchcocko kinui, nes jo kūrėjai irgi žaidžia su didžiojo saspenso meistro siūlytomis priemonėmis, įvaizdžiais, fantastišku humoru.

Kovo 14–16 d. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ rengia paukščių sutiktuvių savaitgalį ir kviečia stebėti tūkstančius grįžtančių paukščių, dalyvauti edukacinėse veiklose, klausytis gamtos ekspertų pasakojimų.

„Geriausias laikas stebėti paukščių migraciją – ankstyvas rytas“, – sako ornitologas Marius Karlonas. Todėl paukščių sutiktuvės prasidės kovo 15 d. 07 val. Nidoje, ant Parnidžio kopos apžvalgos aikštelės. Ši, pasak ornitologo, laikoma viena geriausių vietų Šiaurės Europoje stebėti paukščių migraciją – nuo jos galima matyti visus virš Kuršių nerijos skrendančius paukščius. Kitas įstabus rytas su ornitologu – kovo 16 d. 07 val. Nidos centriniame paplūdimyje. 

Mėgstančius ir stebėti, ir fiksuoti vaizdus, kovo 15 d. 12 val. gamtininkas Elmaras Duderis kviečia į paukščių fotografavimo pamokas. Be to, šeštadienį Preiloje organizuojama Kaziuko kiemo šventė. Paukščių sugrįžtuvių savaitgalį kovo 16 d. 11 val. užbaigs „Žygis per klajojančias kopas“ su gamtos gide Renata Kilinskaite. Renginiai nemokami. Daugiau informacijos ir registracija ČIA.  

Kovo 19 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje koncertą „Čiurlionio kodas II“ atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir „Trio Agora“. 

Programoje – B. Britteno „Keturi jūros interliudai“ iš operos „Piteris Graimsas“, J. Hoffmano „Self-Portrait with Čiurlionis“ („Autoportretas su Čiurlioniu“) klarnetui, violončelei, fortepijonui ir orkestrui ir M. K. Čiurlionio Simfoninė poema „Jūra“. 

Koncertą diriguos Mirga Gražinytė-Tyla, britų klasikinės muzikos portalo „Classic FM“ vadinama geriausia pasaulio moterimi dirigente, taigi bilietai į jį seniausiai išpirkti, tačiau bus galima klausytis koncerto transliacijos per „LRT Klasiką“. 

Kovo 15 d. Panevėžio teatre „Menas“, kovo 16 d. Šiaulių dramos teatre – Dominyko Vaitiekūno spektaklis „Slabodkės Vyšnelė“ su vertimu į gestų kalbą. 

Kauno miesto kameriniame teatre sukurtas spektaklis (bendradarbiaujant su „Europos kultūros sostinių“ projektu „Kaunas 2022“) šįsyk atveria galimybes jį pamatyti ir kurtiesiems ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose – visą kovą su vertimu į gestų kalbą jis bus rodomas Kėdainiuose, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Alytuje, Kaune, Vilniuje, Utenoje, Klaipėdoje ir Vilkaviškyje.

„Pamačius spektaklį man patiko Dominyko kūrybos stilius, humoras, kurio čia netrūksta. Iš pradžių mano tikslas buvo išversti jį draugams, nes žinojau, kad jiems patiks, ir neklydau. Tačiau ir apskritai kurčiųjų bendruomenei trūksta verčiamų pasirodymų, ypatingai humoristinių“, – sako Raimonda Vaičeliūnienė, spektaklio vertėja į gestų kalbą. 

„Slabodkės Vyšnelė“ – šiltas ir nostalgiškas aktoriaus, režisieriaus ir muzikanto D. Vaitiekūno muzikinis spektaklis, kuriame – tikros istorijos iš jo paties ir šeimos gyvenimo. Pasak režisieriaus, spektaklis radosi po 27-erių metų pertraukos jam aplankius tetą Genutę, kurios namai Vilijampolėje Dominykui atrodydavo kaip pasakų kraštas ar prabangiausias užsienis. 1994 m. Vilijampolėje tetos atidaryta krautuvėlė „Vyšnelė“ buvo tarsi vartai į Vakarų pasaulį: importiniai saldumynai ir mėgstamiausios kramtomos gumos „LOVE IS“ dėžutės, kaip prabangaus gyvenimo įrodymai.

Spektaklio rodymo datos ir vietos – „Facebook“ paskyroje. 

NAUJOS PARODOS 

Kovo 14 d. 18 val. Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, atidaromos dvi parodos – Anouk De Clercq „Susitiksime, kai saulė pasidengs tamsa“ ir Barboros Fastrovos bei Johanos Pošovos „Krūtys, vaikai, padarai ir atliekos“. 

Iš ŠMC kino salės gelmių šviesiais antro aukšto koridoriais sklinda Anouk De Clercq parodos garsai. Paukščių giesmė kviečia trumpam stabtelėti bei pasinerti į pasaulį be mūsų. Viename iš parodoje eksponuojamų videokūrinių „Paukščių giesmės“ apmąstoma pradžia ir pabaiga – tai tarsi meditacija apie pasaulį, kuriame nebėra žmonijos, rojų po žmonių nuopuolio ir savotišką meilę iš paskutinio žvilgsnio.

Šios temos atgarsių esama ir antrajame menininkės videokūrinyje „Susitiksime, kai saulė pasidengs tamsa“ („We’ll find you when the sun goes black“), kuriame interpretuojama terelos – senovinio nedidelio įmagnetinto Žemės modelio – paskirtis. Ekspozicijoje galima rasti nuorodų į skvarbius Bertolto Brechto apmąstymus iš jo 1939 m. emigracijoje sukurtų „Svendborgo eilėraščių“ rinktinės: „O tamsiais laikais / ar tebebus dainuojama? Taip, tebebus dainuojama / apie tamsius laikus.“ Ši nuotaika A. De Clercq kūryboje įkūnijama meninėmis priemonėmis atrandant ir apmąstant grožį tamsoje – panašiai kaip B. Brechtas apmąstė saviraišką neramiais laikais.

Abiejų videokūrinių garso takelius sukūrė kompozitorius Vessel, garsėjantis novatoriškais elektroninės ir šiuolaikinės instrumentinės muzikos kūriniais. Vessel muzika skamba senoviškai ir sykiu itin šiuolaikiškai, sustiprindama laikui nepavaldžias parodos kūrinių temas.

Menininkių dueto Barboros Fastrovos ir Johanos Pošovos vieno kūrinio parodoje ŠMC Pietinėje salėje pristatomas gobelenas „Krūtys, vaikai, padarai ir atliekos“ (2022 m.). Beveik dešimtmetį drauge kuriančios menininkės pastaraisiais metais daug dėmesio skiria tvarumui. Šis įsipareigojimas atsispindi ir iš tekstilės atliekų išaustame gobelene, kuriame panaudoti dėvėti drabužiai, patalynė bei gamyklų audinių likučiai. Gobeleną menininkės rankomis kūrė daugiau nei pusę metų. Gobelenas „Krūtys, vaikai, padarai ir atliekos“ buvo sukurtas kaip grupinio projekto „Flower Union“, skirto 2022 m. Čekijos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, dalis. 

Šios parodos papildys ŠMC neseniai atidarytas Augusto Serapino „Kūno kultūrą“ ir Anastasijos Sosunovos „Fandomą“.  

LNDM Radvilų rūmų dailės muziejaus pietiniame korpuse  (Vilniaus g. 24) atidaryta paroda „Visa tai, ko negalima daryti“, joje – šiuolaikinių menininkių kūrybos ir istorinės tapybos tradicijų sandūra. 

Liejyklos gatvės korpuse įrengtą ekspoziciją sudaro beveik 100 XVI–XIX a. kūrinių iš Italijos, Ispanijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių, kuriuos kuratorės dr. Tojana Račiūnaitė ir Joana Vitkutė išskirstė į įvairias temines grupes, susietas tiek ikonografiškai, tiek asociatyviai. Monika Kalinauskaitė, parodos „Visa tai, ko negalima daryti“ kuratorė, tarp šių „gyvastingųjų senojo pasaulio profilių“ įkurdino XXI a. menininkių darbus iš LNDM kolekcijos. Toks sugretinimas leidžia pažinti įvairias šiuolaikinio meno technikas ir žanrus bei kompleksiškas, intriguojančias jų tematikas, amžinų ir itin aktualių temų kontrastus. 

Visi parodai atrinkti kūriniai savaip sąveikauja su ekspozicijos temomis ir siužetais, kartu išbandydami jos ribas. Į nuolatinę ekspoziciją „įsibrovę“ kūriniai meta iššūkį panašių socialinių, politinių, asmeninių ar gamtinių reiškinių riboms, siūlo į juos pasižiūrėti laisvai ir truputį maištingai – nebūtinai taip, kaip paprastai leidžiama. 

Parodoje eksponuojami Eglės Budvytytės, Janinos Gražinos Degutytės-Švažienės, Lauros Garbštienės,  Kristinos Inčiūraitės ir Ritos Mačiliūnaitės, Agnės Juodvalkytės, Geistės Marijos Kinčinaitytės, Danutės Kvietkevičiūtės, Aurelijos Maknytės, Relitos Mielės, Elenos Narbutaitės, Eglės Rakauskaitės, Gintarės Sokelytės, Reginos Šulskytės darbai. 

Parodą lydės renginių ir edukacijų programa bei ekskursijos, ji veiks iki 2025 m. rugsėjo 28 dienos. 

Kovo 14 d., penktadienį, 18 val. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27) atidaroma Aušros Kaziliūnaitės personalinė paroda „šviesa, kuri auga“.  

Joje menininkė, pasitelkusi video, fotografijos, tekstines ir instaliacines meno praktikas, apmąsto atminties ir laiko ar veikiau atminčių bei laikų ekosistemų apytaką ir apykaitą. Iš ekranų į parodos lankytojus žvelgiantys augalai auga, savo gyvenimais atliepdami neišvengiamus šviesos ir tamsos ciklus. Fotografijos mechanizmas taip pat priklauso nuo šviesos ir tamsos dinamikos. Jų kaitoje menininkė užčiuopia ritualo potencialą. A. Kaziliūnaitė kelia klausimą: ar panašią dinamiką galima įžvelgti ir kūrybos akte? 

A. Kaziliūnaitė (g. 1987) dirba teksto, video, performanso, fotografijos ir instaliacijos srityse, yra išleidusi penkias poezijos knygas. Į 20 kalbų išversta jos kūryba pristatyta kultūros ir meno centruose Europoje, Amerikoje, Azijoje. Atidarant parodą Aušra su garso menininku Tadu Greičiūnu atliks performansą.

Dieną prieš, kovo 13-ąją, galerijoje „Meno parkas“ atidaryta Alekso Andriuškevičiaus paroda „66 kelias“. 

„Parodos „66 kelias“ idėja paprasta. Mano gyvenimo kelionėje lydintis vidinis emocinis bagažas – patirties botagai. Taigi juos rodau, kaip savo vidinę energiją-metaforą, genančią mane į priekį“, – sako menininkas. 

Pasak parodos rengėjų, nors ryšys su „Post Ars“ A. Andriuškevičių sieja su radikaliausiais Lietuvos šiuolaikinio meno gestais, jo praktika daugiau susijusi su trintimi tarp medžiagos, veiksmo ir prasmės, o ne su provokacija. Susiformavęs kartu su eksperimentinėmis ir performatyviomis XX a. devintojo dešimtmečio pabaigos srovėmis, jis ilgus metus keitė medijas, laužė menines tradicijas ir tyrinėjo formos ribas. Andriuškevičiaus kūryba neretai vadinama vertimo procesu, kai muzika virsta piešiniu, veiksmas – skulptūra, o medžiaga – metafora, priverčiant vieną mediją kalbėti kitos medijos kalba.

Paroda yra Lietuvos dailininkų sąjungos 90-mečio programos dalis.

Vilniuje, Vinco Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje (Tauro g. 10–3), atidaryta tapytojo Vinco Kisarausko (1934–1988) darbų paroda „Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios“, joje – darbai iš menotyrininkės dr. Aistės Kisarauskaitės kolekcijos. 

Pasak meno istorikės dr. Erikos Grigoravičienės ir parodos kuratorės A. Kisarauskaitės, Vincas Kisarauskas pagrįstai laikomas pažangiausiu sovietinės okupacijos laikotarpio Lietuvos dailininku, radikalios (post)modenizmo krypties atstovu, talentingu kūrėju, išradusiu galingas, sunkiam metui atsparias jo išraiškos formas, drąsiais eksperimentais įkvėpusiu ne vien savo kartos kolegas.

„Vinco Kisarausko gyvenimas iš esmės praėjo sovietų okupacijos metu, taip ir nesulaukus atkurtos Lietuvos nepriklausomybės, kuriai stengėsi dirbti visą gyvenimą. Kaip visų jo kartos žmonių, menininko vaikystė ir jaunystė praėjo žiaurumo pilnu pokario laikotarpiu, stalininių represijų metais, trumpo atšilimo ir vėl grįžimo prie represinės sovietinės  sistemos, vėliau nykaus sąstingio laikotarpiais, tačiau jis buvo vienas iš nedaugelio lietuvių autorių, kurie tai permąstė ir drąsiai kalbėjo per savo kūrybą. Šiuo metu, kai pasaulis vėl jaučia totalitarizmo grėsmes ir kai ne vienus metus siautėja baisus karas Europoje, aš, rinkdama paveikslus parodai, supratau, kad tiesiog negaliu apie ką nors kita kalbėti. Ši paroda nėra vien sovietmečio iliustracija, ji apie pasaulį, pilną žudynių ir išdavysčių. Deja, šiuo metu pasaulis ir menas atrodo taip“, – pranešime cituojama A. Kisarauskaitė.

Parodoje eksponuojamas diptikas „Ties mirties vartais“ (1975), „Skerdiena“ (1967), „Našlė“ (1985) bei „Kęstučio mirtis“ (1977), ji veiks iki birželio 1 d. Muziejus dirba antradieniais–šeštadieniais nuo 10 iki 17 val. 

PLANUOJANTIEMS LAIKĄ 

Kovo 22 d. 18 val. Paliesiaus dvare – kontratenoro Gérard'o Lesne (Prancūzija) ir barokinio ansamblio „Le Concert Universel“ koncertas „Kvintesencija“.

Įdomu, jog savo muzikinę karjerą G. Lesne (g. 1956) pradėjo kaip roko dainininkas, o išgarsėjo kaip kontratenoras, reto vyrų operinio balso atstovas, ir yra laikomas vienu žymiausių senovinės muzikos atlikėjų. Be to, jis yra barokinės muzikos ansamblio „Il Seminario Musicale“ įkūrėjas ir meno vadovas, yra išleidęs per 70 puikiai įvertintų albumų, apdovanotas Prancūzijos meno ir literatūros kavalieriaus ordinu. 

Koncerte Paliesiaus dvare G. Lesne akomponuos baroko muzikos ansamblis „Le Concert Universel“ iš Šveicarijos, jo nariai – profesionalūs atlikėjai, grojantys autentiškais senoviniais instrumentais. 

Balandžio 12 d. 20.30 val. Paliesiaus dvare – amerikiečių eksperimentinės muzikos kūrėjas, klarnetininkas, saksofonininkas, garso ir vaizdo menininkas Williamas Basinski (JAV). 

Daugiau nei 40 metų su eksperimentinėmis medijomis dirbantis W. Basinski geriausiai žinomas dėl savo keturių dalių albumo „The Disintegration Loops“, sulaukusio tarptautinio kritikų pripažinimo, o įtakingas amerikiečių muzikos portalas „Pitchfork“ jį išrinko vienu iš 50-ies geriausių 2004 m. albumų. 

2012-aisiais pasirodžiusi perleista „Temporary Residence“ plokštelė buvo pripažinta geriausiu metų perleidimu, „Pitchfork“ ją įvertino 10 balų. W. Basinski bendradarbiauja su žymiais šiuolaikiniai menininkais kurdamas muziką instaliacijoms, teatrui bei kinui. 

Pirmoje koncerto dalyje – Hinako Omori, Londone gyvenanti japonų ambientinės elektronikos kūrėja, koncertavusi Šv. Pauliaus katedroje, „Southbank Centre“, didžėjavusi „Tate Modern“ galerijoje Londone ir POLA muziejuje Japonijoje.