Japonų širdies skausmas – Fudzijama be sniego
Aukščiausio Japonijos kalno (3.776 m) viršūnę sniegas paprastai padengia spalio pradžioje – praneša apie artėjančią žiemą ir uždaro vasaros alpinizmo sezoną, kuris šiemet baigėsi rugsėjo 10 d.
Pasak CNN, Japonijos Kofu vietinis meteorologijos biuras, nuo pat įkūrimo 1894-aisiais kasmet paskelbiantis apie pirmąjį sniegą ant Fudži, „šiemet to dar nepadarė, motyvuodamas neįprastai šiltais orais“.
„Dėl to, kad Japonijoje nuo vasaros tęsiasi aukšta temperatūra, ir dėl to, kad lyja, sniego nebuvo“, – CNN sakė Shinichi Yanagi, Kofu biuro meteorologijos pareigūnas.
Besniegis kalnas japonams kelia susirūpinimą: šimtmečius Fudži buvo šventas tautos simbolis, vienas iš Japonijos „šventųjų kalnų“ (be Tateyamos ir Hakusano kalnų). Fudži turi ypatingą reikšmę ir šintoizmo, ir japonų budizmo tradicijose.
Karščiausia vasara
Meteorologijos agentūros duomenimis, šiemet Japonijoje užfiksuota karščiausia vasara nuo 1898-ųjų, kai buvo pradėta fiksuoti statistika.
Ne pelno siekiančios tyrimų grupės „Climate Central“ duomenimis, šį rudenį Japonijoje išliko neįprastai šilta: pirmąją spalio savaitę mažiausiai 74 miestuose buvo užfiksuota 30 laipsnių Celsijaus ar dar aukštesnė temperatūra.
Anot „Climate Central“, neįprastą spalio karštį Japonijoje nulėmė klimato krizė.
CNN atkreipia dėmesį, kad ekstremalus vasaros karštis Japonijoje nebuvo „vietinis įvykis“. Šią vasarą jau antrus metus iš eilės buvo sumušti pasauliniai karščio rekordai, o 2024 m. bus karščiausi per visą stebėjimų istoriją. Tokį temperatūros šuolį lėmė natūralus klimato reiškinys El Nino bei žmogaus sukelti veiksniai, pavyzdžiui, iškastinio kuro deginimas, kuris yra pagrindinis klimato krizės veiksnys.
Japonai nėra vieniši, likę be sniego ant savo garbinamo Fudži kalno: šių metų sausį paskelbtame tyrime teigta, kad dėl klimato kaitos per pastaruosius 40 metų daugelyje Šiaurės pusrutulio vietų sumažėjo arba išnyko sniego danga.
Pasak BBC, Japonijos Jamanašio ir Šizuokos prefektūrose esantis 3.776 m aukščio Fudži kalnas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra Japonijos simbolis.
Didžiąją metų dalį kalnas paprastai būna padengtas sniegu, kol liepą prasideda kasmetinis kopimo sezonas, sutraukiantis milijonus lankytojų, trokštančių pasiekti kalno viršūnę arba stebėti saulėtekį nuo jo šlaitų.
Pastaraisiais metais kalnas nukentėjo nuo pernelyg didelio turizmo, tad šių metų liepą valdžios institucijos, siekdamos suvaldyti minias, įvedė turistų mokestį ir nustatė naujas taisykles. Dabar kopiantysis į kalną turi susimokėti 2.000 jenų (12,40 USD), o per dieną Fudzijama „priima“ ne daugiau 4. 000 asmenų.
