ĮŽVALGOS (5034)

Pauliaus Peleckio (BNS) nuotr.
Įžvalgos
2024-02-20 15:08
E. Lucasas. Ryškėja pavojingi Europos nesutarimai dėl gynybos

Europos požiūris į riziką skiriasi. „Gyvenk laisvas arba mirk“ grupės atstovai mano, kad rizikuoti patekti į vergiją Rusijos valdžioje yra daug blogiau už mirtį. Jie kovos už savo laisvę ir suverenitetą, kad ir kas benutiktų. Jų priešakyje – ukrainiečiai, kurie kaip tik dabar tai ir daro. Nuo jų nedaug atsilieka Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva – bei Suomija su Lenkija. Jos mano, kad karas, ypač jei Ukraina pralaimės, yra visiškai įmanomas. Jos ir elgiasi atitinkamai.

Lino Butkaus (VŽ) nuotr.
2024-02-20 06:50
Vežėjai: pakalnės ir įkalnės

Transporto įmonių sektorius turi kuo pasigirti – praėjusiais metais fiksuotas mažiausias per dešimtmetį bankrutavusių skaičius, be to, į kritusiųjų vietas stoja naujai steigiamos bendrovės. Tačiau pernelyg didelio optimizmo vežėjai nerodo – pasak jų, laikas tebėra sunkus: kaštai auga, bet įkainiai nedidėja, todėl įmonės degina savo sukauptus vadinamuosius lašinius. Vežėjus užgula ir didesnė finansinė bei administracinė našta, kurią sukuria Mobilumo paketo reikalavimai.

AFP/„Scanpix“ nuotr.
Įžvalgos
2024-02-19 17:37
N. L. Chruščiova. Vieniša Aleksejaus Navalno mirtis

2013 m., kai Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui buvo pateikti fiktyvūs kaltinimai, prisiminiau, kaip mano prosenelis, Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas, palygino Rusiją su kubilu, pilnu tešlos. „Tu įkiši į ją ranką iki pat dugno“, o „kai pirmą kartą ištrauki ranką, lieka maža skylutė“. Bet paskui „prieš jūsų akis“ tešla grįžta į savo pradinę būseną – „kempinę, purią masę“. A. Navalno mirtis atokioje Arkties baudžiamojoje kolonijoje praėjus daugiau nei dešimtmečiui įrodo, kad mažai kas pasikeitė.

Nourielis Roubini, Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesorius emeritas. „Imago-images“/„Scanpix“ nuotr.
Įžvalgos
2024-02-18 13:42
N. Roubini. Dirbtinis intelektas prieš žmogaus kvailumą

Kai grįžau iš Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) susitikimo Davose, vis klausė, kas man labiausiai įsiminė. Viena plačiausiai aptarinėjamų temų šiemet buvo dirbtinis intelektas (DI), ypač kuriantysis DI („GenAI“). Neseniai pradėjus naudoti didžiuosius kalbos modelius (tokiu pagrįstas ir „ChatGPT“), puoselėjama daug vilčių (ir trykštama entuziazmu), kaip DI ateityje galėtų paveikti produktyvumą ir ekonominį augimą.

Įmonės nuotr.
Įžvalgos
2024-02-16 18:43
G. Kaminskaitė-Salters. Verslo vaidmuo didinant žmonių su negalią įtrauktį: ką rodo „Telia“ patirtis?

Kitąmet įsigalioja Europos Sąjungos direktyva, kuri įpareigos svarbiausias paslaugas ir produktus padaryti prieinamas įvairią negalią turintiems žmonėms. „Telia“ visa jėga pradėjo keisti savo verslą pritaikydama jį visiems klientams be išimties, tačiau tai yra didelių pastangų reikalaujantis darbas, kurio neįmanoma atlikti greitai. Todėl kviečiame įmones nedelsti ir pasinaudoti mūsų išmoktomis įtraukties pamokomis.

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Įžvalgos
2024-02-15 12:02
E. Leontjeva. Minimalus pelno mokestis – Lietuva ir pasaulis vėl po prakaitu

Pasaulinis minimalus pelno mokestis atrieda į Lietuvą, keisdamas verslo logiką ir dizainą. Šio mokesčio naštą patirs visi, priklausantys virš 750 mln. Eur apyvartą turinčių įmonių grupėms. Lietuvoje yra tik keletas patronuojančių įmonių (tokių kaip „Ignitis“), tačiau kiek jų teks mokėti naują mokestį, nes priklauso pasaulinėms grupėms ir turi virš 10 mln. Eur apyvartą ir 1 mln. Eur pelną, dar nežino niekas.

Įmonės nuotr.
Įžvalgos
2024-02-13 13:38
A. Popovas. Susirūpinę aplinkosauga, neapleiskite sveikos verslo valdysenos

Verslo tvarumas ir poveikis visuomenei šiandien remiasi trimis pagrindiniais veiksniais: aplinkos apsauga, socialine atsakomybe ir valdysena (angl. Environmental, Social & Governance, ESG). Apie aplinką tausojančius sprendimus verslas ir visuomenė jau kalba itin daug, bet tvariai ateičiai visos trys kryptys yra svarbios vienodai. Mažesnis dėmesys socialinei atsakomybei ir ypač - valdysenai kelia grėsmę ne tik verslo reputacijai, bet ir išlikimui.

„Imago-images“ / „Scanpix“ nuotr.
2024-02-12 06:50
Rašom – Briuselis, Lietuva – minty

Biurokratinės kliūtys stabdo pramonės priėjimą prie investicijų iš 800 mlrd. Eur vertės ES programos, skirtos perėjimui prie skaitmeninių ir švariųjų technologijų finansuoti. Apie tai prabilę Europos pramonininkai tikina, kad programai įpusėjus iki šiol išmokėta mažiau nei trečdalis lėšų. Lietuvos pramonininkai ragina kuo skubiau panaudoti ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pinigus tam, kad verslas galėtų išgyventi artėjantį „patį sunkiausią 8–10 mėnesių laikotarpį“.

Daugiau straipsnių
52795
130817
52791

VERSLO ŽINIŲ PASIŪLYMAI

Naujienlaiškiai Prenumerata Komunikacijos paslaugos VŽ Akademija