Vokietija Lietuvai atsiunčia 5.000 karių ir kelis bankininkus
Po minėto banko „atėjimo“ nešėjų vėliava jau darėsi ankšta: gerąją žinią iš anksto skelbė ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda, ir jo patarėjai, ir Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus, ir Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė etc.
Įvykis būtų išties reikšmingas: „Commerzbank“ – antras didžiausias Vokietijos bankas, šiuo metu veikiantis 46-iose pasaulio šalyse.
Su banko atstovais plėtros galimybes rugpjūčio 8 d. aptarusi ministrė neatskleidė, kokiu formatu jis galėtų veikti mūsų šalyje, tačiau teigė, kad „Commerzbank“ ketinimai Lietuvoje yra „visiškai rimti“.
„Galiu tik pasakyti, kad, natūraliai augant tiesioginėms užsienio investicijoms Lietuvoje ir ypač iš Vokietijos, lygiai taip pat Vokietijai esant pagrindine mūsų eksporto rinka (...) natūralu, kad tų finansinių partnerių, bankinių partnerių verslui reikia daugiau“, – pridūrė ji, atsakydama į klausimą, ar bankas turi plėtros planų Lietuvoje.
G. Nausėda po diena vėliau įvykusio susitikimo su „Commerzbank“ atstovais tikino, kad šio finansų rinkos dalyvio planai Lietuvoje yra ambicingi ir leisiantys užtikrinti didesnę konkurenciją sektoriuje. Anot jo, minėtos šalies finansininkai mato, kad mūsų šalis sėkmingai tvarkosi ekonominėje srityje, ir drąsiau imasi veiklos Lietuvoje.
„Prezidentas yra ne kartą sakęs, kad Lietuvos rinkoje atsirastų vietos dar vienam dideliam rinkos dalyviui finansų sektoriuje. Tai padidintų konkurencingumą, pagerintų paslaugas bankinių paslaugų gavėjams“, – prezidentui antrino jo patarėjas Vaidas Augustinavičius.
„Kai prezidentas su Vokietijos kancleriu 2022 m. birželį pasirašė komunikatą dėl vokiškos brigados dislokavimo, padidėjo tiek Vokietijos gamintojų, tiek finansų sektoriaus dalyvių susidomėjimas Lietuvos rinka“, – tvirtino šalies vadovo patarėjas.
Pasidžiaugti suskubo ir Lietuvos banko vadovas. Tiesa, G. Šimkus Vokietijos banko veiklos ir planų nedetalizavo – esą „verslo sprendimus turi komentuoti pats verslas“.
O šis ir pakomentavo. Trečiadienį, rugpjūčio 21 d., Vokietijos bankas „Commerzbank“ paskelbė, kad planuoja Lietuvoje gruodį atidaryti atstovybę Vilniuje – ji veiks kaip centras, bankui aptarnaujant tris Baltijos šalis.
„Tai bus padalinys, kuris nevykdys jokios tiesioginės banko veikos. Atstovybė pirmiausia skirta ryšiams su suinteresuotais asmenimis Baltijos šalyse užmegzti ir jiems palaikyti“, – komentare BNS teigė „Commerzbank“.
Atstovybėje dirbs keli žmonės.
Štai ir visa prezidento svajonė apie banką, kuris „padidintų konkurencingumą, pagerintų paslaugas bankinių paslaugų gavėjams“.
Lietuvos banko vadovas sausį dar pažadėjo Lenkijos banką „Pekao“, kuris, G. Šimkaus žodžiais, jau pranešė apie planus kurtis Lietuvoje. Anksčiau apie ketinimus pradėti veiklą Lietuvoje, tačiau nesteigiant čia filialo, BNS oficialiai buvo patvirtinęs ir didžiausias Lenkijos bankas PKO.
Dar Lietuvos banko vadovas sako girdėjęs apie Taivano bankų ketinimus. Portalas „Verslo žinios“ liepos viduryje pranešė apie didžiausio Taivano banko „Bank of Taiwan“ planus įsteigti padalinį Lietuvoje. Apie tai pranešta salos Finansų priežiūros komisijai patvirtinus banko paraišką steigtis Lietuvoje.
Naujų bankų medžioklė Lietuvoje jau tampa kone valdančiųjų nacionaliniu sportu. Apie tuoj tuoj čia ateisiančius užsienio bankus trimitavo ne viena vyriausybė, apie galimą naujų bankų rinkos žaidėjų įkurtuves nekart yra užsiminę ir Lietuvos banko atstovai.
Bet realybė piešia visiška kitokį paveikslą. Iš didelio debesies – keli bankininkai Vokietijos banko atstovybėje.
„Ateina „Rheinmetall“, yra „Continental“, tai finansuos tokius klientus, – žinią apie „konkurento“ atėjimą įvertino vienos iš kredito įstaigų vadovaujamas pareigas einantis atstovas. – Bet tai galėjo daryti ir be atstovybės, tad čia toks rinkodarinis ėjimas.“
Jeigu antrą didžiausią Vokietijos banką išties domintų Baltijos šalių verslo kreditavimo rinka, teikti finansavimo paslaugas Lietuvos įmonėms institucija galėtų ir tiesiai iš Vokietijos, neturėdama mūsų šalyje fizinės išraiškos.
Ekspertai ne kartą yra minėję, kad mažą rinką reikėtų kompensuoti palankiomis sąlygomis. O joms rastis reikia ir politinės valios, ir ekonominės išminties. Nenuosekli politika, dažnai kaitaliojama mokestinė aplinka (kaip ir solidarumo mokestis), anot analitikų, neprivilios žinomų žaidėjų į finansų rinką, lygiai, kaip ir žadėto konkurencingumo.
Tiesa, gal ne viskas taip debesuota – palinksminti gali būsimi valdžios krėslų šeimininkai: gaivinama vietinė idėja – valstybinis bankas. Apie jį prieš ketverius metus svajojo tuometis premjeras Saulius Skvernelis ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, dabar šis tikslas įrašytas socialdemokratų rinkimų programoje.
