Kažkoks kosmosas
Kai 2021-aisiais Lietuva tapo asocijuota Europos kosmoso agentūros (EKA) nare, atrodė, kad įstojus į šį klubą atsiras ir daugiau galimybių verslui, mokslui – visiems, kurie dirba naujose, dar menkai pažįstamose srityse.
Ir nors lietuviai jau tada turėjo įdirbį kosmoso srityje – pirmieji du Lietuvos palydovai „Lituanica SAT-1“ ir „LitSat-1“ į kosmosą buvo išleisti 2014 m., o bendradarbiavimo susitarimas su ta pačia EKA buvo sudarytas dar 2010 m., – atrodė, kad EKA programų dalyvių lietuviškų vardų ir jų sumanymų dar reikės luktelėti.
Praėjus keleriems metams, aiškėja, kad visai nebūtina kurti supermodernių, superslaptų ir supersudėtingų technologijų palydovams ar erdvėlaiviams.
„Iki šiol vyravo klaidingas įspūdis, kad kosmosas yra labai specifinė sritis, susijusi tik su palydovais, raketomis, kosmoso tyrinėjimais ar planetomis. Realybė yra visai kitokia, nes kosmoso srities inovacijos ir technologijos gali ir yra pritaikomos Žemėje ir jomis naudojamės kasdien. Net ir socialiniai mokslai kosmoso srityje turi savo nišą ir ji taps dar svarbesnė, kai kosmoso misijos taps dar ilgesnės ir gerokai tolimesnės, nes turės būti sprendžiami sociologiniai ir psichologiniai astronautų iššūkiai“, – teigia Eigirdas Sarkanas, inovacijų agentūros „Space Hub LT“ grupės ekspertas.
O ir verslo susidomėjimas kosmoso tematika auga: EKA Trečiųjų šalių programos (RPA) finansavimo vertinimui 2021 m. buvo pateikti 3 projektai, 2022 m. – jau 9, o 2023-iaisiais – 26. Šiemet EKA finansuos 8 Lietuvos verslo ir mokslo projektus.
Pavyzdžiui, maisto astronautams. Liofilizavimo, arba džiovinimo šaltyje, technologija atsirado prieš 50 metų, šiandien tokių užkandžių gamintojų pasaulyje tūkstančiai, vien Lietuvoje jų yra keli. Apie astronautų mitybą kosmose Jungtinės Karalystės portale „HuffPost“ pasakoja Laura Kaziukonienė, Lietuvos UAB „Geld Baltic“ vadovė. Panevėžiečiai jau kuria skanų ir maistingą užkandį, kuriuo kosmoso stotyje mėgausis Europos astronautai. Sukurti jį užsakė EKA.
„Geld Baltic“ finansavimą gavo iš antro bandymo, nes pirmasis užstrigo dėl painios dokumentų pateikimo sistemos. Tačiau atkaklumas atsipirko ir naujomis galimybėmis – tikimasi, kad, įmonės CV pasipuošus įrašu apie bendradarbiavimą su EKA, į jų siūlymus tiekti maistą kareiviams rimčiau pažiūrės ir NATO kariuomenės.
Netiesioginių naudų tikisi ir kitos EKA finansavimą gavusios įmonės: UAB „Geomatrix“, UAB „Bioanalizės sistemos“, UAB „Uvireso“, UAB „Adscensus“, – kažkas tiesiog komercializuoti su EKA finansavimu ištobulintas technologijas, kažkas – atrasti naujų rinkų.
Be kosmoso, atsiranda ir kitų galimybių, prioritetinių sričių, kuriose laukiama verslo įmonių, mokslo įstaigų iniciatyvų. Sparčiai auga gynybos pramonės finansavimas, daugėja fondų, kurie finansuoja pažangių gynybos produktų kūrimą. Gynybos sektorius siekia technologinio proveržio įvairiomis kryptimis – dronai, saugus ryšys, robotai ir dar daugybė kitų, kurių finansavimo gali siekti skirtingo dydžio ir brandos verslas.
Tad jei kuriate produktą, technologiją, tiesiog prisėskite ir pagalvokite, gal jos paskirtis yra dviguba? Gal ją dar galima panaudoti kosmose ar mūšio lauke? Ir jei sugalvosite kaip, liks pasidomėti, kokioje programoje norėtumėte dalyvauti, kreiptis pagalbos į institucijas, kurių specialistai gali padėti pildyti paraišką, prisėsti prie dokumentų ir gal rytoj apie jus kalbės užsienio spauda.
Verslui atsiveria galimybių srityse, kurių reikšmę ir naujų sprendimų poreikį sustiprino pastarųjų metų patirtis, suvienijusi Europą kurti konkrečius ir veikiančius sprendimus gynybos, kibernetinio saugumo, skaitmeninės transformacijos ir kitose srityse.
Tai reiškia, kad Lietuvos įmonės ir mokslo įstaigos turi daugiau progų gauti naujiems sprendimams taip reikalingą finansavimą ir dar reikalingesnį pelnytą užsienio partnerių dėmesį. Tik reikia jomis pasinaudoti, o tai, kad Lietuvos verslas jau įkėlė koją į kosmosą, rodo, kad net ir tai, kas atrodė tolimiausia, – pasiekta.
REKOMENDUOJAME
