Pusmetis su pliusu
Per pirmąjį pusmetį apdirbamojoje gamyboje susidarė savotiškas balansas – vienų sektorių smuktelėjimą „atsvėrė“ kiti, augantys sektoriai.
Pastarųjų mėnesių rezultatus pramonės atstovai vertina teigiamai. Tačiau, pasak Indrės Genytės-Pikčienės, Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės, gamintojų pasitikėjimo rodiklis birželį kiek sumažėjo. Skolų tvarkymo našta, iššūkiai suvaldant apyvartinio kapitalo poreikius, prislopusi produkcijos paklausa ir besitęsiantis geopolitinis neapibrėžtumas slopina pramonės atstovų lūkesčius ir ambicijas dėl plėtros.
Plėtros planus stabdo paklausos trūkumas – tai viena kertinių priežasčių, dėl kurių į prieškarines 78,7% aukštumas niekaip negrįžta gamybos pajėgumų panaudojimo lygis. Šiuo metu, anot ekonomistės, šis rodiklis siekia 70,1%.
VŽ kalbinti apdirbamosios pramonės įmonių atstovai, vardindami problemas, įžvelgia ir šviesesnių perspektyvų, ypač tie verslai, kur gamyba auga. Štai Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad metalo gaminių gamyba šiemet yra išaugusi 9,7%, palyginti su pirmuoju pusmečiu prieš metus.
Marijampolėje veikianti precizinių komponentų gamybos UAB „Stevila“ šiuos metus vadina stabiliais. Bendrovė šiemet fiksuoja pirmuosius sektoriaus atsigavimo ir grįžimo prie ilgalaikių kapitalo investicijų požymius. Europoje auga tiksliosios mechanikos poreikis, tad „Stevila“, nepaisydama buvusio trumpalaikio mažėjančio poreikio, investicijų neatsisakė.
Jurga Degutytė, įmonės plėtros vadovė, sako, kad kyla nauji pastatai, laukiama užsakytų įrenginių, įmonė ruošiasi atsigausiantiems užsakymams. Bendrovė stebi, kad pastaraisiais mėnesiais vis aktyviau perkeliami darbai, pirmiausia iš Nyderlandų ir Vokietijos.
Tai, anot vadovės, lemia įvairios priežastys – tiek trūksta turimų tiekėjų pajėgumų, tiek neįžvelgiama augimo perspektyvų ar tiesiog tiekėjai neatitinka užsakovų reikalavimų. O tokie pokyčiai tik patvirtina Lietuvos gamintojų konkurencingumą.
Nemaža dalis apdirbamosios pramonės įmonių didesnes viltis sieja su rudeniu. Tarp tokių – Lietuvos naktinio matymo prietaisų gamintoja UAB „Yukon Advanced Optics Worldwide“. Įmonė daugiau produkcijos tikisi parduoti artėjant rudeniui – kai daugelis šalių skelbia medžioklės sezono pradžią.
Rudens ir atsigaunančios paklausos laukia ir Alvidas Musius, UAB „Bauroc“, valdančios Matuizų plytinę, vadovas. Pasak jo, nors statybos Lietuvoje stabtelėjo, šiaip taip pavyksta išlaikyti nemažėjančius pardavimus. Įmonė išlošia iš to, kad neliko importo iš Lenkijos ir Baltarusijos.
Polistireninio putplasčio gamybos UAB „BEWI Lithuania“ pirmuosius sektoriaus atsigavimo ženklus sako pastebėjusi jau balandį. Bendrovė tikisi, kad pradės mažėti EURIBOR palūkanų norma ir tai duos postūmį atsigavimui, padidins paklausą statybos sektoriuje.
Kiek prastesni reikalai tekstilės ir aprangos pramonės padangėje – ypač sunkiai verčiasi drabužių siuvimo pramonės sektorius. Čia fiksuojami 17,9% sumenkę pardavimai.
Naujausiomis žiniomis, sunkumai užklupo vieną didžiausių šalies trikotažo bendrovių AB „Utenos trikotažas“: jos akcininkams pasiūlyta įmonę restruktūrizuoti: parduoti visą gamybos kompleksą, atsisakyti dalies gamybos, o paslaugas įsigyti iš šalies, parduoti siuvimo AB „Šatrija“ akcijas ir t. t.
Įmonės atstovai teigia, kad pandemija, karas, energijos ir kitų kainų šokai bei nusilpusi paklausa pastaruosius kelerius metus neigiamai veikė tekstilės sektorių visame pasaulyje. Ypač kenčia gamintojai Europoje, nes tenka konkuruoti su pigia darbo jėga iš Azijos.
Šiokias tokias atsigavimo viltis šalies siuvimo įmonės sieja su Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vykdomais viešaisiais pirkimais.
Gynybos resursų agentūra praėjusią savaitę pasirašė sutartis su Lietuvos aprangos sektoriaus įmonėmis dėl apatinių bei sportinių drabužių ir uniformų įsigijimo su UAB „Omniteksas“ (22,5 mln. Eur), UAB „Bonitata“ (11,3 mln. Eur) ir UAB „Tuma“ (4,9 mln. Eur).
Tačiau, pasak Vladimiro Ivlijevo, „Tumos“ vadovo ir vieno bendraturčių, laimėti konkursą dar nereiškia jį įgyvendinti: audinius reikia prieš pusmetį užsakyti, o tai nėra taip paprasta, nes tai – specialūs audiniai ir jų prireiks daug. „Tuma“ kariuomenei siūs šiltus švarkus.
Siuvėjai norėtų ir galėtų daugiau gaminti kariškiams, tačiau guodžiasi, kad lietuviškoms įmonėms gana sudėtinga laimėti KAM viešuosius konkursus. Mat juose dalyvauja lenkai, italai, bulgarai, kroatai. Laimi tas, kas pasiūlys mažesnę kainą.
„Pavyzdžiui, Lenkijoje iš laimėjusio konkursą reikalaujama gaminti tik Lenkijoje – žmonės turi uždarbį, įmonės gauna pelną, mokesčiai mokami valstybei“, – aiškina „Tumos“ vadovas.
Kaimynų pavyzdys geras, galbūt jį galima perimti Lietuvoje – ir ne tik siuvimo sektoriuje?
