H. Stelmokaitis. 91 mln. Eur klausimas: ar tikrai „Rolex“ negalima parduoti internetu?

Šiuo metu vis dažniau produktų savininkai susiduria su tuo, kad draudimas įgaliotiems platintojams pardavinėti prekes internetu gali būti pripažintas ES konkurencijos teisės pažeidimu.

Ne taip seniai Prancūzijos konkurencijos institucija (ADLC) skyrė baudą dviem prabangių prekių gamintojams už ES ir nacionalinės konkurencijos teisės pažeidimus, kadangi jie neleido įgaliotiems perpardavinėtojams prekiauti jų prekėmis internetu. ADLC atmetė argumentus, kad šie apribojimai buvo būtini, siekiant apsaugoti klientų patirtį ir dideles investicijas į atitinkamais prekių ženklais pažymėtas prekes.

„Rolex“ argumentai neįtikino

2023 m. gruodį ADLC skyrė daugiau nei 91 mln. Eur baudą šveicariškų prabangių laikrodžių gamintojo „Rolex“ Prancūzijos padaliniui „Rolex France“, nustačiusi, kad platinimo susitarimai pažeidė ES ir Prancūzijos nacionalinę konkurencijos teisę, neleidžiant platintojams pardavinėti „Rolex“ laikrodžių internetu.

Toks draudimas neleisti platintojui parduoti laikrodžių ne savo buveinėje arba internetu buvo įtrauktas į „Rolex France“ susitarimą su įgaliotu platintoju. „Rolex France“ neigė nustačiusi draudimą prekiauti internetu, vis dėlto įrodinėjo, kad net jei toks draudimas ir būtų nustatytas, jis neribotų konkurencijos, kadangi prabangių laikrodžių ženklai varžosi prestižu, o ne kaina, ir tik nedidelė dalis šių laikrodžių yra parduodama internetu.

„Rolex France“, be kita ko, argumentavo, kad draudimas prekiauti internetu, atvirkščiai, teigiamai paveiktų vartotojus, kadangi užtikrintų aukštą klientų patirties lygį. Pirkėjams svarbu išbandyti prabangius laikrodžius tinkamoje aplinkoje, o to internetu padaryti neįmanoma.

Be to, toks draudimas padėtų kovoti su padirbinėjimo rizika, nes perkant iš įgaliotų perpardavėjų būtų užtikrintas gaminio autentiškumas bei išvengta galimų problemų, siunčiant prabangius laikrodžius internetu.

Priežiūros įstaiga neginčijo, kad tokio draudimo tikslai gali būti pripažinti teisėtais, bet nusprendė, kad šiems tikslams pasiekti nėra būtina uždrausti platintojams pardavinėti prekės ženklo „Rolex“ laikrodžių internetu, todėl bauda visgi buvo skirta.

Baudos neišvengė ir „De Neuville“

2,3 mln. Eur baudą už ES ir Prancūzijos nacionalinę konkurencijos teisę pažeidžiantį pardavimų internetu draudimą 2024 m. vasarį gavo ir prabangių prancūziškų šokoladinių saldainių prekės ženklas „De Neuville“. Bauda buvo skirta nustačius, kad 2006–2019 m. „De Neuville“ neleido savo įgaliotiems platintojams Prancūzijoje laisvai pardavinėti savo šokoladinių saldainių internetu.

„De Neuville“ savo poziciją grindė tuo, kad jos produktus perkantys klientai paprastai nelygina kainų tarp skirtingų perpardavėjų, todėl pardavimo internetu apribojimai negalėjo sukelti grėsmės konkurencijai. Bendrovė taip pat argumentavo, kad šie apribojimai buvo būtini ir proporcingi franšizės tinklui išlaikyti bei pagrįsti didelėmis investicijomis į interneto svetainę, siekiant išlaikyti prekės ženklo įvaizdį internete.

Tačiau ADLC atmetė šiuos argumentus, pabrėždama, kad franšizės pobūdis nereikalavo taikyti pardavimo internetu apribojimų ir kad apribojimai nebuvo būtini bei proporcingi siekiant išlaikyti prekės ženklo įvaizdį internete.

„Christian Dior“ apsigynė

Vis dėlto yra išimčių. ES Teisingumo Teismas (ESTT) savo praktikoje yra nurodęs, kad prekės ženklo savininkas tam tikrais atvejais gali nustatyti ribojimus platintojams parduodant atitinkamo prekės ženklo prekes, jei tai yra būtina prekės ženklo geram įvaizdžiui išsaugoti.

ESTT yra pažymėjęs, kad prekės ženklo savininkas gali drausti platintojams perparduoti savo prekes nuolaidų parduotuvėse, jei tai kenkia geram prekės ženklo vardui.

Byloje „Copad“ prieš „Christian Dior“ ESTT pripažino, kad prabangios mados prekės ženklas „Christian Dior“ turėjo teisėtą priežastį riboti galimybę perparduoti prekes nuolaidų parduotuvėse, kadangi tai kenktų prekės ženklo reputacijai.

Kitoje byloje ESTT sprendė klausimą, ar prabangių prekių gamintojai gali uždrausti savo įgaliotiems platintojams naudoti trečiųjų šalių internetines svetaines prekių ženklo prekėms parduoti. ESTT nurodė, kad sprendžiant šį klausimą būtina atsižvelgti į tai, ar:

• draudimas yra būtinas, konkrečiai nagrinėtu atveju – prekės ženklo įvaizdžiui išsaugoti;
• draudimas nustatytas vienodai ir taikomas be išimčių;
• draudimas neviršija to, kas būtina.

Atitinkamai ESTT pateikė išvadą, kad draudimas platintojams naudotis trečiųjų šalių interneto platformomis nebūtinai pažeidžia ES konkurencijos teisę, nes šia sąlyga siekiama apsaugoti tų prekių prabangos įvaizdį.

Todėl prabangių prekės ženklų siekis riboti perpardavimą per nuolaidų svetaines, o kartais ir per „Amazon“ ar „Ebay“, gali būti teisėtas – svarbu turėti tinkamą pagrindą.

Beje, gamintojai kartais draudžia ne tik pardavimo kanalus, bet apskritai perpardavimą. Galutiniai vartotojai, pvz., nusipirkę kai kuriuos „Ferrari“ modelius, neturi teisės perparduoti šio automobilio 12-18 mėnesių. „Rolex France“ bylos standartais, tai galėtų būti konkurencijos teisės pažeidimas, tačiau šią intriguojančią temą pasilikome kitam kartui.

Komentaro autorius – Henrikas Stelmokaitis, „Motieka ir Audzevičius“ konkurencijos teisės advokatas