Svarbus pirmas žingsnis
Lyderystės šioje srityje ėmėsi naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, kuris per porą darbo mėnesių perėmė iki tol atliktą įdirbį ir jį supakavo į programą, skirtą vystyti dronų pajėgumams ir piliečių kompetencijoms valdyti bepiločius orlaivius.
Susikoncentruokime į antrąją pirmadienio spaudos konferencijoje įvardintą priemonę – vietos pramonės skatinimą. Svarbus žingsnis buvo žengtas praėjusią savaitę, kai priimtos įstatymo pataisos, leidžiančios pirkti karinę įrangą iš Lietuvos gamintojų. Šie iki tol skųsdavosi, kad praktiškai vieninteliu bandymų poligonu ir užsakove buvo nuo Rusijos agresijos besiginanti Ukraina.
Neabejotinai teigiamas žingsnis yra skirtos lėšos įsigijimams: kaip skelbė KAM, šiemet FPV dronams pirkti bus skirta papildomi 3 mln. Eur, dar 7 mln. Eur – kitiems pagrindiniams bepiločiams orlaiviams, tarp jų – ir žvalgybiniams, įsigyti.
Gyvename neramiais laikais: viena vertus, narystė NATO daro mus saugesnius nei bet kada, kita vertus, negalime pabėgti nuo realybės, kad vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Vilniaus prasideda ruskij mir, su kuriuo Lietuva nebenori turėti nieko bendra.
Ukraina įrodė, kokie svarbūs gali būti dronai šiuolaikiniame mūšio lauke. Džiugu tai, kad, nors ir su šiokiu tokiu atsilikimu, tai buvo suprasta Lietuvoje, ir politiniu lygiu pagaliau atsirado bazinis suvokimas, kokius pajėgumus turime ir ką galime padaryti.
Vis dėlto kabintis medalius ir džiaugtis dar anksti. Politiniai sprendimai yra gera pradžia, dabar laikas pereiti prie įgyvendinimo, kuris neretai būna sunkesnė dalis.
Lietuva šiuo metu turi du tikslus – trumpalaikį ir ilgalaikį. Trumpalaikis yra kaip įmanoma efektyviau padėti Ukrainai, užkamšant pajėgumų spragas, kurios yra čia ir dabar, ilgalaikis – vystyti savą gynybos pramonę ir į kariuomenę integruoti dronų pajėgumus.
Būtent antroji dalis yra sunkesnė, nes ji reikalauja nuoseklaus plano ir jo įgyvendinimo – kaip tiksliai užsibrėžti gynybos pramonės vystymo tikslai bus įgyvendinti, lieka ne visai aišku, ir tai jau priklausys nebe vien tik nuo politinės valdžios, kuri keisis jau po pusmečio, bet ir nuo vidurinių krašto apsaugos sistemos grandžių.
KAM užsakymai, gynybos ir dvigubos paskirties technologijų gamyba yra itin specifinė – gynybos pramonės dydį ir pažangą tiesiogiai lemia užsakymų kiekis, nes drono kamikadzės bet kam neparduosi.
Taigi, įmonės yra tokio dydžio ir tokio pajėgumo, kokie yra užsakymai.
Dronų pramonė Lietuvoje tebėra savo ankstyvoje stadijoje, o tai reiškia, kad jai reikės nuolatinio palaikymo, sklandžiai vyksiančių viešųjų pirkimų bei tolygaus vystymosi: svarbu tai, kad į pirkimus būtų įtraukiamas kuo didesnis gamintojų skaičius, kuris paskatintų konkurenciją ir galbūt padėtų kai kurią produkciją nupirkti pigiau, tuo pat metu neinant į kompromisus kokybės klausimu.
Lietuvos įmonėms reikšminga paspirtis būtų parama vystant žvalgybinius dronus – ekspertai VŽ anksčiau tai yra įvardiję kaip vieną iš sričių, kurioje Lietuva dėl savo mokslinių ir gamybinių pajėgumų turi potencialą.
VŽ nuomone, šią savaitę paskelbtas naujas dronų planas ir didesnis dėmesys šiai sričiai yra geras startas ir ženklas, kad nuo epizodinių veiksmų pereiname prie kažko, kas panašiau į nuoseklią strategiją, tačiau dabar ateis svarbiausia dalis – plano įgyvendinimas, kuriam bus reikalingos ne tik diskusijos politiniuose koridoriuose, bet ir aktyvus vietos verslo įsitraukimas. Svarbu, kad dronų pajėgumai nebūtų vystomi tik formaliai, norint tarsi užsidėti varnelę: kaip rodo Ukrainos pavyzdys, efektyviam pasipriešinimui reikia ne dešimčių ar šimtų dronų, o tai reiškia, kad vietos pramonė turi būti stipri ir pajėgi reaguoti į ekstremalius iššūkius.
