Kiek ilgai pataikausime rusiškiems verdiktams?
Kaip VŽ rašė, LAT formuoja praktiką – neseniai nusprendė, kad mūsų šalyje turi būti pripažintas ir vykdomas Maskvos teismo sprendimas, pagal kurį Lietuvos bendrovė turi sumokėti Rusijos įmonei.
Pasak teisininkų, šis sprendimas reikšmingas, nes galutinai išaiškino, jog šiuo metu, tol, kol galioja Lietuvos ir Rusijos dvišalė sutartis dėl teisinės pagalbos, nėra pagrindo nepripažinti šalies agresorės teismų sprendimų.
LAT išaiškino, kad tokių prašymų atmetimui reikėtų įrodyti daugiau, pavyzdžiui, kad dalyvauja sankcionuotas asmuo ar pan. Šiuo atveju tokių faktų nustatyta nebuvo.
Tokius išaiškinimus LAT pateikė, baigęs nagrinėti civilinę bylą pagal krovinių gabenimo UAB „Didneriai“ kasacinį skundą, kuriuo įmonė prašė, kad būtų peržiūrėta Lietuvos apeliacinio teismo (LAP) pernai rugsėjį priimta nutartis, leidusi mūsų šalyje vykdyti Maskvos miesto arbitražo teismo sprendimą.
Šiuo Rusijos teismo sprendimu, kuris buvo priimtas jau po Ukrainos užpuolimo (!), 2022 m. rugsėjį, iš bendrovės „Didneriai“ buvo priteista po 1,5 mln. RUB (dabartiniu kursu – apie 15.000 Eur) dviejų Rusijos įmonių – „FKKGroup“ ir „Strachovaja akcionernaja kompanija „Energogarant“ – naudai.
Lietuvos bendrovė LAP teikė argumentus, kad pripažinus Maskvos teismo sprendimą būtų skatinamos piniginės įplaukos Rusijos subjektams: vien prašymo pripažinti Rusijos teismo sprendimą priėmimas būtų nesuderinamas su Lietuvoje nacionaliniu mastu deklaruojamomis vertybėmis.
Bet apeliacinio teismo neįtikino ir argumentas, kad rusų bendrovė, jos vadovai ir akcininkai gali būti (kol neįrodyta priešingai) vienaip ar kitaip susiję su ES taikomomis sankcijomis dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje.
Tad LAP ir vėliau LAT konstatavo, kad yra teisinis pagrindas pripažinti Maskvos arbitražo teismo sprendimą, – tai mūsiškiai teismai grindė galiojančia Lietuvos ir Rusijos dvišale teisinės pagalbos sutartimi.
Rimantas Daujotas, advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ partneris, tarptautinio arbitražo ekspertas, teigia, kad naujasis LAT sprendimas siunčia dvejopą žinią Lietuvos verslui. Viena vertus, įmonės neturėtų ignoruoti Rusijoje vykstančių teismų procesų ir tikėtis, kad šių teismų sprendimai jų nepasivys Lietuvoje.
Kita vertus, toliau išlieka iki šiol galiojusios (ir daugelį metų galiojusios) nuostatos dėl Rusijos teismų sprendimų nepripažinimo Lietuvoje esant įrodinėtoms aplinkybėms, pavyzdžiui, kad procesas Rusijos teisme buvo nesąžiningas, nebuvo gauti tos šalies teismų dokumentai, šaukimai ir pan. Arba kad Lietuvos įmonė neturėjo galimybės paskirti atstovo, tinkamai pristatyti savo bylos ir kt. Tačiau visa tai reikia įrodyti.
Kaip teigia teisininkai, naujoji Lietuvos teismų praktika kol kas buvo ne itin nuosekli. Tai iliustruoja kelios 2023 m. priimtos skirtingos LAP nutartys bylose, kuriose buvo sprendžiama, ar galioja Rusijos arba Baltarusijos teismų sprendimai, kuriais mūsų šalies įmonėms priteisiama mokėti sumas šių valstybių subjektams.
Vienu atveju buvo atsisakyta vykdyti Baltarusijos teismo sprendimą, motyvuojant, kad A. Lukašenka skiria teisėjus ir gali daryti įtaką savo šalies įmonei.
Kitoje byloja buvo sprendžiama dėl Rusijos teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje rusų įmonės „Firma Akvarel“ naudai. Nors vienas subjektų, kurio naudai priimti prašomi pripažinti ir vykdyti Rusijos teismų sprendimai, – Rusijos mokesčių inspekcija (o jos lėšos keliauja tiesiai į agresorės biudžetą), LAP leido vykdyti Rusijos teismų sprendimus Lietuvoje.
Ir tik trečiu atveju LAP sprendė, kad užtenka vien tik fakto, jog pareiškėja yra Rusijoje registruota bendrovė, mokanti mokesčius į šios šalies biudžetą ir taip prisidedanti prie karo Ukrainoje, – pasak teismo, tai yra pakankamas pagrindas nepripažinti Rusijos teismų sprendimų.
Nesiimant kvestionuoti skirtingos teismų praktikos šioje lyg ir aiškioje geopolitinėje situacijoje, nuostabą kelia kitkas: trečius metus rusų agresoriai žudo Ukrainos gyventojus, niokoja šalies infrastruktūrą, pramonę ir kt. Nors Lietuva pasmerkė Rusijos vykdomą karą, kaip ir tai, kad šiurkščiai pažeidžiami kone visi tarptautiniai susitarimai, mūsų šalis iki šiol NESIRYŽO nutraukti dvišalės teisinės pagalbos sutarties su Rusija.
Latvija ir Estija šių metų pradžioje inicijavo dvišalių sutarčių su Rusija nutraukimą. Pavyzdžiui, Latvijos parlamentas balsavo už sutarties nutraukimą, nurodydamas, jog įstatymų leidėjai nepasitiki Rusija dėl agresijos Ukrainoje.
Kas girdėti Lietuvoje?
Dainius Gaižauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas, VŽ sakė apie panašias iniciatyvas Lietuvoje kol kas negirdėjęs.
„Absoliučiai jokių diskusijų apie Lietuvos ir Rusijos dvišalių sutarčių peržiūrėjimą ar nutraukimą nebuvo, neteko ir iš ministerijų ar kitų institucijų girdėti apie panašias iniciatyvas – net užuominų. Tai toks klausimas, kuris, jei būtų keliamas, neišvengiamai turėtų būti svarstomas Seime“, – teigė jis.
Užsienio reikalų ministerija (URM) VŽ nurodė, kad 2024 m. sausio pabaigoje ji pateikė pasiūlymą Teisingumo ministerijai bei Generalinei prokuratūrai įvertinti galimybę inicijuoti dvišalės teisinio bendradarbiavimo sutarties su Rusija nutraukimo teisines procedūras.
Ministerija teigia, kad 2022 m., Rusijai pradėjus agresyvų karą prieš Ukrainą, URM išplatino rekomendacijas, pagal kurias Lietuvos institucijų teikiama teisinė pagalba Rusijos bei Baltarusijos institucijoms buvo sustabdyta arba apribota iki minimaliai būtinos.
Pasiūlymų yra, rekomendacijų – irgi. Toliau – tyla.
Beje, nežinia, kas imtųsi iššifruoti, kas yra „minimaliai būtina“ pagalba, tačiau aišku, kad lietuviškų teismų sprendimais galima lengva ranka pažerti pinigų rusiškiems verslams, šeriantiems agresorės karo mašiną. Ir nežinia, kiek jų dar gali tekti atseikėti, iki atsakingos institucijos ryšis (jei ryšis) pagaliau nutraukti sutartį, besikertančią su Lietuvoje nacionaliniu mastu deklaruojamomis vertybėmis.
