Kai žaidžiama be kozirių
Žinia apie netikėtą šio ministro traukimąsi iš Vyriausybės pasirodė šeštadienį, kovo 16 d. Pirmieji ją sužinojo socialinių tinklų lankytojai – mat būtent tokiose interneto platybėse ji ir buvo paskelbta, esą prašymas atsistatydinti jau guli ant premjerės Ingridos Šimonytės stalo.
Pats A. Anušauskas tylėjo, tik šeštadienį užsiprašė audiencijos pas prezidentą Gitaną Nausėdą.
Vyriausybės vadovė pareiškė savaitgalį nekomentuosianti nieko – laukite pirmadienio. Tiesa, apsigalvojusi šeštadienį tame pačiame „Facebooke“ šį bei tą parašė: kad ministro pareiškimas gautas, kad tai nėra susiję su kokiomis nors grėsmėmis arba pasikeitusia nacionalinio saugumo būkle, kad tai nėra susiję su kokiomis neigiamomis žiniomis apie ministerijos veiklą ir t. t. Tiesiog.
„Apgailestauju, kad šios informacijos nutekėjimas sukėlė įvairių spekuliacijų, kurių galėjo ir nebūti ir dalis kurių yra tiesiog išsigalvojimai. Tačiau noriu pabrėžti, kad Vyriausybė yra politinis darinys, todėl ir pokyčiai joje vyksta tada, kai toks pokytis yra reikalingas“, – socialiniame tinkle aiškino premjerė.
Spekuliacijų ir įvairiausių gandų kyla tada, kai tikros informacijos nėra. Šiuo atveju peno įvairioms sąmokslo teorijoms pamėtėjo pats nueinantis A. Anušauskas – jis pareiškė susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“.
Tai iškart pasigavo tarsi progos laukusi parlamento opozicija, kuri pareiškė, kad nebedalyvaus premjerės šiandien organizuojamame susitikime, kuriame bus svarstomas lėšų gynybai klausimas. Beje, svarbus ne kažkokiai partijai, o visos šalies saugumui.
Dėl ministro pareiškimų apie galimą korupciją sukluso / nustebo ne tik prezidentas. Naujiena tai buvo ir premjerei.
„Aš labai nuoširdžiai turiu pasakyti, kad per visą šią kadenciją nė karto nebuvo taip, jog ministras mane informuotų, kad jam yra daromas koks nors spaudimas ar kas nors kokių nors neskaidrių dalykų siekia jį ar jo komandą kažkaip įtikinėdamas. Man atrodo, kad jeigu tokių dalykų buvo, gal jis ir neprivalėjo man pasakyti, bet tada turėjo kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Tai tokios informacijos iš ministro aš neturėjau. Bet tai, ką STT šeštadienį paviešino, man atrodo, kažkuria prasme tarsi paneigia tai, ką ministras sakė, nes, išskyrus vieną kreipimąsi, kurį STT yra gavusi, jokių kitų tyrimų ar kreipimųsi iš ministerijos nebuvo“, – šiandien stebėjosi ministrė pirmininkė.
STT savo ruožtu pranešė, kad šiuo metu ikiteisminių tyrimų, susijusių su KAM, nėra pradėjusi. Tiesa, tarnyba patvirtino iš ministerijos sulaukusi informacijos apie Seimo narį, parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narį Raimundą Lopatą.
Apie VIENĄ.
Bet A. Anušauskas aiškino, kad buvo atvejų, kai ministerijos darbuotojai pranešdavo apie įtartinus mėginimus daryti įtaką ar kištis į viešuosius pirkimus, o jis, ministras, „vykdė antikorupcinę politiką“.
Čia iškyla ne vienas klausimas: kodėl apie tai nebuvo informuotos atitinkamos tarnybos? Tai patvirtina ir STT, teigianti gavusi tik vieną pranešimą. Atsakingos tarnybos aiškiai įvardino kyšininkavimo atvejų nefiksavusios.
Kodėl ministras kovotojas viešai neskelbia įmonių, mėginusių rasti neskaidrių landų?
Jei yra konkrečių faktų, apie tai reikėjo ir kalbėti – kitaip visa tai panašu tik į tuščius plepalus, į greitai sprogstantį oro burbulą.
Beje, svaidydamasis tokiais pareiškimais, ministras meta šešėlį ant viso verslo.
Kodėl „kovotojas su korupcija“ prabilo tik dabar? Jei ne siūlymas trauktis iš posto, A. Anušauskas taip ir būtų tylėjęs iki kadencijos pabaigos?
O gal taip sulauktume dar vienos „auksinių šaukštų“ istorijos?
Atrodo, kad postą prarandantis politikas, mėgindamas gelbėti (ar aukštinti) savo reputaciją, nusmukdė ją dar žemiau. Išeiti reikia gražiai, nesidrabstant purvais. Nepavyko.
Ministro kėdė nepriklijuojama prie sėdimosios ketveriems metams – ne tik Vyriausybėje, bet ir kiekvienoje įstaigoje ar įmonėje normalu, kad vadovas gali atleisti savo pareigų tinkamai neatliekantį asmenį ar kai numatomi kokie nors pokyčiai. Vargu ar A. Anušauskas to nežinojo, vargu ar nesupranta to iki šiol.
Beje, toks neatsakingas krašto apsaugos ministro elgesys įaudrino ne tik visuomenę, bet ir mūsų partnerius. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas pripažino, kad tokios užuominos apie kišimąsi į viešuosius pirkimus jį nustebino, nes galima interpretuoti, kad savo atleidimą A. Anušauskas sieja būtent su vykdyta antikorupcine veikla.
Profesorius mano, kad mūsų partneriams kils nemažai klausimų, kas vyksta, turint omenyje, kad ypač svarbus mūsų sklandus ir tikslus darbas su partneriais, ypač su Vokietijos kariuomene ir ministru.
„Tikriausiai partneriams teks nemažai aiškinti, kas nutiko, kokios to priežastys“, – svarsto politologas.
Kaip jau ne kartą būta, šįkart vėl išvydome spragas ir valdžios komunikacijoje. Maniera bendrauti su visuomene per socialinius tinklus – ne pats geriausias ir protingiausias pasirinkimas.
Dar blogiau, jei atsakymus į visuomenę jaudinančius klausimus gauname tik po kelių dienų. Jei jau iš valdžios kuluarų nuteka informacija (beje, taip atsitinka ne tik Lietuvoje), politikai, būkite išmintingi ir reaguokite staigiai. Nelaukite pirmadienio, mėnulio jaunaties ar palankaus planetų išsidėstymo.
