Ginčuose gimsta tiesa. Tik kada?
Vargu ar kas abejojo, kuo baigsis savaitgalį Rusijoje vykęs eilinis farsas, imitavęs rinkimus. Šalyje, valdomoje diktatoriaus, niekas nesikeičia – kaip nesikeičia nei karinė agresija prieš taikią kaimynę, nei imperialistinė retorika, nei grėsmė Europai.
Kalbant apie galimą Rusijos karinę konfrontaciją su NATO, neatmetama, kad ji nėra neišvengiama. Stipri gynyba turėtų tapti tuo kietu riešutu agresoriams, kurio jie ne tik neperkąstų, bet net ir nemėgintų jo tvirtumo.
Vakarų šalys gynybos stiprinimą paskelbė vienu iš svarbiausių nūdienos prioritetų. Kuris kartu iškėlė ir klausimą – kur tam paimti daugiau pinigų.
Lietuvoje apie tai garsiau imta kalbėti šių metų pradžioje, tačiau toliau kalbų taip ir nepasislinkta. Sausio pabaigoje pas premjerę I. Šimonytę įvyko pirmasis susitikimas gynybos stiprinimo aktualijoms aptarti. Jo metu Krašto apsaugos ministerija pristatė finansavimo poreikius, Finansų ministerija – skaičiavimus, kiek lėšų į valstybės biudžetą leistų surinkti įvairių mokesčių kėlimas.
Tačiau konkrečių pasiūlymų, kurį būdą pasirinkti, tuomet nebuvo pateikta.
Per pusantro mėnesio būta įvairių siūlymų – kai kurie buvo gana radikalūs, tad iškart kilo abejonių, ar artėjant įvairiems rinkimams politikai ryšis kuriam nors nepopuliariam žingsniui.
Kokias papildomo krašto gynybos finansavimo galimybes galėtų šiandien aptarti pas ministrę pirmininkę susirinkę antrojo susitikimo dalyviai?
Pavyzdžiui, Gabrielius Landsbergis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis, užsienio reikalų ministras, mini gynybos mokestį, kurį, įvardinant apibendrintai, galėtų sudaryti keli šaltiniai: skolintos lėšos ir pakelti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bei pelno mokesčio tarifai.
Jis sako įsitikinęs, kad tą bendrą gynybos mokestį galima būtų svarstyti riboto galiojimo, jis galėtų turėti baigtį, nes didelė dalis pajamų, kurios reikalingos gynybos biudžetui, yra investicinio pobūdžio – su aiškiu kalendoriumi, kuriam pasibaigus galima būtų grįžti prie kažkokios kitokios realybės.
Aušrinė Armonaitė, Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, mano, kad, ieškant papildomų lėšų gynybai, po to, kai buvo panaikinta PVM lengvata maitinimo įstaigoms, likusios mokesčių lengvatos turėtų būti labai gerai išdiskutuotos.
Apie lengvatų likimą prieš gerą savaitę užsiminė ir premjerė: ji teigė neatmetanti galimybės, kad Seimas galėtų panaikinti kai kurias mokesčių lengvatas ir papildomas biudžeto lėšas skirti gynybai.
Apie kelias dešimtis Lietuvoje galiojančių lengvatų, kurios ne tik sukiršina įvairias verslo grupes, bet ir nepapildo valstybės biudžeto, ne kartą rašė ir VŽ.
Lengvatų kaina, t. y. valstybės biudžeto netektys dėl jų, – gana įspūdinga: pavyzdžiui, dėl 2022 m. galiojusių lengvatų ir specialiųjų sąlygų, kurios nėra privalomos pagal ES teisę, į valstybės finansinį katilą neįkrito 3,018 mlrd. Eur pajamų.
Daug tai ar nelabai, galima suprasti lyginant su visomis metinėmis pajamomis – jos 2022 m. siekė beveik 16 mlrd. Eur. Tad, pridėję minėtus „lengvatinius“ milijardus, turėtume kone apvalią sumą.
Tie „lengvatiniai“ 3 mlrd. Eur labai praverstų gynybos stiprinimo iždui.
Lietuvos bankas (LB) anksčiau yra minėjęs, kad taip tiesmukai skaičiuoti biudžeto praradimų esą nebūtų visai teisinga ir korektiška: dalis lengvatų yra socialiai orientuotos, kita rūšis lengvatų yra skirta tam tikrai ekonominei veiklai ar elgsenai paskatinti.
Vis dėlto nemažos dalies iš 70-ies šiuo metu taikomų įvairių mokesčių lengvatų nauda ekonomikai yra iš esmės hipotetinė – patikima kaštų ir naudos analizė dėl jų nėra atlikta.
Beje, ekspertai teigia, kad lengvatos iš principo nedera su mokesčių sistemos skaidrumu, efektyvumu ir teisingumu, nes kiekviena išimtis yra naudinga vienai konkrečiai visuomenės grupei, tačiau už jų išsikovotą naudą moka visi kiti.
Galiausiai ir LB įdėmiau pažvelgė į lengvatas – praėjusį ketvirtadienį, kovo 14 d., bankas pateikė savo siūlymus, kaip surinkti daugiau pinigų gynybai stiprinti. Centrinis bankas siūlo skolintis ir didinti mokesčius, taip pat atsisakyti dalies lengvatų arba jas sumažinti. Pasak Gedimino Šimkaus, LB vadovo, tokiu būdu būtų galima papildomai surinkti apie 300 mln. Eur, o tai sudaro 0,4% šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Padarėme išvadą, kad gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – įplaukomis iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai galėtų būti finansuojami papildomomis mokestinėmis pajamomis“, – sakė G. Šimkus, LB vadovas.
Analizę atlikęs LB siūlo ne tik atsisakyti ar sumažinti mokesčių lengvatų, bet ir padidinti turto apmokestinimą, be kita ko, imtis visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio.
G. Šimkus teigė, kad centrinis bankas valdžios institucijoms pirmiausia siūlo peržiūrėti galiojančią 0% pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui ir 5% pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms.
Taip pat siūloma peržiūrėti akcizo lengvatas, tarp jų – žemės ūkyje naudojamam dyzelinui, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą gyvybės draudimui bei kaupiantiems trečios pakopos pensijų fonduose, nulinį artimųjų dovanų apmokestinimą.
Socialdemokratai iškart pareiškė nepritarsiantys LB siūlymams didinti gyventojų pajamų mokestį krašto gynybai finansuoti. Partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė kritikuoja valdančiuosius, esą lėšų gynybai turėjo užtikrinti nepriimta mokesčių reforma.
Jos teigimu, valdančiųjų delsimas pateikti siūlymus dėl gynybos finansavimo rodo lyderystės stoką, o sprendimai turėjo būti priimti prieš patvirtinant šių metų valstybės biudžetą. Pasak V. Blinkevičiūtės, socialdemokratai jau pateikė savo siūlymus, tarp jų – ir bankų solidarumo mokestis.
Valdantieji atšauna, kad dabartinėmis aplinkybėmis prioritetai yra kiek pakitę, todėl mokesčių reformos galimas atidėjimas ilgesniam laikui jau nebėra dramatizuojamas.
VERSLO TRIBŪNA
Rugsėjo 1 d. duris atvėrusio verslo centro „Hero“ plėtotojai vakar paskelbė septintosios obligacijų emisijos dalies rezervacijos pradžią. Investuotojų paraiškos bus priimamos iki spalio 3 d., o oficiali obligacijų emisijos dalies išleidimo data – spalio 7 d. Per ankstesnes šešias emisijos dalis rinkoje iš viso jau pasiskolinta daugiau nei 50 mln. eurų, o šio etapo metu tikimasi pritraukti dar iki 6 mln. eurų.
Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA) nacionalinėje konferencijoje priėmė rezoliuciją, kurioje kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, ragindama iš esmės peržiūrėti dabartinį šalies požiūrį į pluoštinę kanapę kaip augalą bei jos produktus ir nuo atskirų bei pavienių priemonių pereiti prie ilgalaikių, sisteminių, tvarių ir nuoseklių sprendimų parengimo ir įgyvendinimo. Šie sprendimai turėtų nugulti į siūlomą parengti kompleksinę kanapių verslo plėtros programą „Kanapės 2035“.
Vokietijos energijos kaupimo technologijų bendrovė „Fenecon“ GmbH pradeda veiklą Lietuvoje, bendradarbiaudama su vietiniu partneriu UAB „Elinta“. Įmonės planuoja ne tik plėsti verslą Baltijos regione, bet ir spręsti aktualiausius energetikos iššūkius – nuo atsinaujinančių išteklių balansavimo iki tinklo stabilumo užtikrinimo.
Spalio 3–4 dienomis į Vilnių sugrįžta tarptautinis burleskos festivalis, suburiantis ryškiausius šio žanro atlikėjus iš visos Europos. Tai ne tik spalvingas meninis renginys, bet ir išskirtinė proga verslo bendruomenei patirti kitokį, stilingą vakarą – drauge su kolegomis, klientais ar verslo partneriais. Festivalio atmosfera – elegantiška, rafinuota ir kupina netikėtumų, kuri sukuria puikią erdvę neformaliam bendravimui bei naujų ryšių mezgimui.
Pasak jų, dabar dėmesys yra kreipiamas į tai, kaip pasiekti didesnius asignavimus krašto apsaugai. Tam ir yra skiriami premjerės diskusijų su suinteresuotosiomis pusėmis formatai. Per juos tikimasi rasti sutarimą, galbūt ir koreguojant mokestinę aplinką, iš kur galėtų būti imama papildomų tvarių lėšų gynybai.
Papildomos lėšos gynybai reikalingos, kad būtų galima finansuoti planus sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą. Premjerė I. Šimonytė yra sakiusi, kad, norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 m., gynybai turėtų būti papildomai skiriama 0,7% bendrojo vidaus produkto (BVP). Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų.
Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75% BVP, tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52% BVP.
Sprendžiant iš politikų reakcijų, siūlomų variantų įvairovės ir radikalumo, vargu ar galima tikėtis, kad artimiausiu metu sulauksime sprendimo, juolab kad sekmadienį paaiškėjo, kad visos opozicinės parlamentinės partijos atsisako dalyvauti pirmadienį rengiamame antrame politikų, verslo ir profsąjungų atstovų susitikime dėl gynybos finansavimo.
Jau anksčiau buvo užsiminta, kad viskas gali nusikelti į rudenį, ir galvą laužyti teks naujajai valdžiai. Tik, VŽ nuomone, politikams pernelyg įsijautus į teisiųjų ir neteisiųjų varžytuves derėtų dažniau paklausyti, kaip įnirtingai Kremlius žvangina ginklais. Ten diskusijų nėra – tik ginklavimasis ir didėjanti neapykanta Vakarams.
