T. G. Buchholzas. Ar elektromobiliai pasiekė akligatvį?
Nepaisant „Teslos“ įkūrėjo Elono Musko verslumo gyslelės ir milijardų dolerių EA skiriamų valstybės subsidijų, atrodo, kad pirkėjai vis dar mieliau važiuoja į degalinę ir per 5 minutes prisipila baką degalų, negu pertvarko garažą arba kankinasi iš nerimo, medžiodami įkrovimo stotelę kokio nors apleisto prekybos centro aikštelėje. „J. D. Power“ ataskaitos duomenimis, 21% viešojo įkrovimo stotelių neveikia. Naudotojams pradedant baidytis EA, jų pasirinkimas paveiks ne tik automobilių pramonę, bet ir JAV ir Kinijos santykius, valstybių biudžetus bei biržos prekių kainas.
Įrodymai kaupiasi sparčiai. Sausį „Hertz“, 2021-aisiais garsiai gaudžiant fanfaroms nusipirkusi 100.000 „Teslų“, cypindama stabdžius apsisuko 180 laipsnių ir nusprendė atsikratyti trečdalio elektromobilių parko, dėl to 245 mln. USD susimažindama pelną. Įmonės įsipareigojimas nupirkti 175.000 EA iš GM veikiausiai irgi išnyks kaip dūmas. Jeigu kalbame ne apie turtingas ir madingas bendruomenes, pirkėjai tiesiog praeina pro iš tinklo įkraunamus EA ir mielai perka hibridinius arba benzinu varomus automobilius.
2023 m. ketvirtą ketvirtį EA pardavimas ūgtelėjo vos 1,3%. „Edmunds“ duomenimis, EA automobiliai pardavimo atstovų aikštelėse užsibūna maždaug trimis savaitėmis ilgiau, negu benzinu varomi automobiliai. „Mercedes Benz“ EQS modeliai užsistovi net po keturis mėnesius, tad bendrovės finansų direktorius neseniai pripažino, kad rinka pasidarė „ganėtinai brutali“. Nepaisant „Ford“, „Teslos“ ir GM kainų karo, kuriame pastarosios nurėžė EA kainas vidutiniškai 20%, o „Ford“ dėl kiekvieno parduoto automobilio praranda 36.000 USD, klientai nesiveržia jų pirkti.
Abejojusieji EA, pavyzdžiui, bendrovė „Toyota“, kuri pastatė ant hibridinių automobilių kortos, dabar atrodo tarsi žinojusi viską iš anksto. Per praėjusius metus „Toyotos“ akcijų kaina pralenkė GM 40%. Išklausęs entuziastų ir Volstrito analitikų kritiką, bendrovės „Toyota“ valdybos pirmininkas Akio Toyoda praėjusį spalį pareiškė, kad „žmonės pagaliau pamatė tikrovę“. Automobilių gamintojų profesinės sąjungos lengviau atsiduso: EA pagaminti reikia 90% mažiau dalių ir 30% mažiau žmogaus darbo valandų.
Nė viena iš šių aplinkybių nesumenkina EA inžinierių ir dizainerių išradingumo. Žiūrint, kaip išmanieji automobiliai lenktyniauja ir paskiau lygiagrečiai prisiparkuoja, sunku patikėti, kad kadaise jie buvo nuvertinti kaip golfo vežimėliai su įmantriai papuoštais stogeliais. E. Muskas buvo pravardžiuojamas įvairiai, ir kai kurių tų pravardžių net nedera spausdinti, tačiau jo automobiliai pralenkė „Porsche“ modelius, jo raketos praskriejo pro NASA raketas, o jo nuotykiai su prekyba, naudojantis viešai neatskleista informacija, sumala į miltus Vertybinių popierių ir biržų komisijos advokatus.
Bet tai nereiškia, kad jis visuomet laimi. EA susiduria ne tik su fizikos ir vartotojų inertiškumo kliūtimis; kalbant konkrečiau, koją kiša netobuli elektros tinklai. Šiandien didesnė dalis amerikiečių daugiau laiko praleidžia sėdėdami tamsoje. JAV energijos informacijos administracijos ataskaitos duomenimis, nuo 2013 iki 2021 m. vidutinė elektros energijos tiekimo nutrūkimo trukmė pailgėjo dvigubai, nuo 3,5 val. iki daugiau kaip 7 val., o jų dažnis išaugo kone 20%. Nenuostabu, kad žmonės nenori susieti savo judumo su kištukiniu lizdu sienoje, ypač atsižvelgiant į abejones dėl patikimumo atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, tokių kaip saulė ir vėjas, kurie visuomet priklauso nuo debesų ir ramaus oro.
Be abejo, JAV šioje srityje ne vienos. Neseniai į žiniasklaidos antraštes pateko kinų automobilių gamintoja BYD („Build Your Dreams“), pernai pardavusi 3 mln. elektromobilių, palyginti su 1,8 mln. automobilių „Tesla“. Vis dėlto netvirta Kinijos ekonomika pažeidžiama dėl silpnesnio pardavimo JAV. Kinijos vyriausybė ir privatusis sektorius dėjo dideles viltis į akumuliatorių gamybą ir į tokias šalis kaip Zimbabvė, Kongo Demokratinė Respublika, Kuba ir Rusija, kuriose kasamas litis, kobaltas, kadmis ir kiti svarbiausi mineralai. Tačiau ar Kinija ir toliau papirkinės Afrikos šalių politinius lyderius, krintant šių biržos prekių kainoms? Kiek laiko šis kranelis liks atsuktas?
Praėjusio amžiaus pabaigos susižavėjimo duonkepėmis niekuomet nekurstė valstybės subsidijos, vyriausybės mandatai ar pašėlusios nuolaidos, siekiant pelnyti rinkos dalį. Jei taip būtų buvę, galbūt jis būtų trukęs dar keletą metų. EA reklamuoja prezidentai, verslo valdytojai, VMI ir technologijų žinovai. Vis dėlto visuomenė nesiklauso. Prezidentas Dwightas D. Eisenhoweris, kuris nuostabiai atrodė sėdėdamas 60 arklio jėgų džipe, perspėjo, kad „vadovaujama ne mušant žmones per galvą: tai užpuolimas, o ne lyderystė“. Automobilių rinkoje vis dar pirmauja vidaus degimo variklis.
Komentaro autorius - Toddas G. Buchholzas, Buvęs Baltųjų rūmų ekonominės politikos direktorius
Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2024 m.
