Eitynės aplink rusų pinigų puodą
Ukrainos pareigūnai yra susirūpinę, kad iki vasaros Rusijos puolamosios operacijos gali įgauti pagreitį, o ukrainiečių ginklų atsargos vis labiau senka. Nors ES šalyse ginklų gamybos pramonė pradėjo didinti apsukas, ginkluotės poreikis Ukrainoje jas lenkia. Štai net ES pažado iki kovo pabaigos suteikti ukrainiečiams 1 mln. artilerijos sviedinių išpildyti nepavyko – dabar kol kas kalbama apie 500.000.
Nespėjant užpildyti ir kitos ginkluotės spragų, prabilta apie galimybę įsigyti amunicijos iš trečiųjų šalių. Apie tai vasario 17 d. Miuncheno saugumo konferencijoje kalbėjo Čekijos prezidentas Petras Pavelas. Jis pranešė, kad yra galimybė iš Pietų Korėjos ir Pietų Afrikos Respublikos įsigyti daugiau kaip milijoną įvairaus kalibro sviedinių, kurie į Ukrainą atkeliautų per artimiausias porą savaičių.
Tam reikėtų apie 2 mlrd. JAV dolerių, todėl P. Pavelas pasiūlė ieškoti finansavimo. Tačiau kai kurios šalys blokuoja tokią galimybę, argumentuodamos, kad reikia remti ES ginklų pramonę.
O ji, kaip jau sakyta, nespėja: reikia papildyti ir savo šalių pratuštėjusius sandėlius, ir skubiai padėti Ukrainai – rusai po truputį stumiasi pirmyn, tad atkovoti prarastas žemes bus kur kas sunkiau.
Europos Parlamentas ketvirtadienį, vasario 29 d., priimtoje rezoliucijoje paragino Ukrainai teikti karinę pagalbą tiek ilgai, kiek tai būtina, ir bet kokia būtina forma tam, kad laimėtų karą prieš Rusiją.
EP nariai pabrėžė, kad šalys neturėtų riboti karinės pagalbos Ukrainai, norint, kad ši susigrąžintų tarptautinėmis sutartimis pripažintos teritorijos kontrolę.
Po teiginiu „bet kokia būtina forma“ slypi ir raginimas skubiai nustatyti patikimą teisinį režimą, pagal kurį būtų galima konfiskuoti ES įšaldytą Rusijos valstybinį turtą ir jį naudoti įvairiems Rusijos agresijos prieš Ukrainą padariniams šalinti. Karui pasibaigus, Rusija turi būti įpareigota sumokėti reparacijas, siekiant užtikrinti, kad ji daug prisidėtų prie Ukrainos atstatymo.
Karas pradėjo skaičiuoti trečiuosius mestus, o Vakarų politikos formuotojai niekaip neapsisprendžia, ką daryti su įšaldytais Rusijos pinigais.
Po rusų invazijos į Ukrainą 2022 m., Vakarai įšaldė ten laikomas Rusijos centrinio banko (RCB) atsargas. Remiantis Europos Komisijos dokumentu, su kuriuo susipažino laikraštis „Financial Times“, 2023 m. G 7 šalyse, ES ir Australijoje buvo sankcionuota apie 260 mlrd. Eur RCB turto.
Didžioji jo dalis – apie 210 mlrd. Eur laikoma ES, įskaitant grynuosius pinigus ir vyriausybės obligacijas eurais, doleriais ir kitomis valiutomis. Palyginkime: JAV įšaldė tik nedidelę dalį Rusijos valstybės turto – apie 5 mlrd. USD, nurodo apie G 7 derybas informuoti asmenys.
Didžiojo septyneto šalių grupė vis dar varsto, kaip panaudoti tą įšaldytą turtą. Akivaizdu, kad pinigai bus skiriami Ukrainai, tačiau kol kas nesutariama, kokiais tiksliai būdais jie gali būti panaudojami. Nuomonės išsiskiria. Vieni siūlo šiuos pinigus tiesiog konfiskuoti, kiti perspėja, kad toks žingsnis gali turėti nepageidaujamų pasekmių.
Europoje didžioji turto dalis, apie 191 mlrd. Eur, laikoma Belgijoje įsikūrusiame centriniame vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“. Antroji pagal dydį suma, apie 19 mlrd. Eur, Prancūzijos finansų ministerijos duomenimis, yra įšaldyta Prancūzijoje. Kitų šalių turimos lėšos yra daug mažesnės: Vokietijoje laikoma apie 210 mln. Eur, teigia su šiais skaičiais supažindinti asmenys.
„Šiuo klausimu kalbama atsargiai. Rusija turi prievolę atlyginti žalą Ukrainai, bet, žinoma, reikia teisinės sistemos“, – sausį žurnalistams aiškino Alexanderis De Croo, Belgijos ministras pirmininkas. Tiesa, jis užsiminė, kad šalis nevetuos turto panaudojimo, jei kitos šalys sutiks.
Šiuo klausimu tvirtesnę nugarą demonstruoja Vašingtonas, parėmęs Rusijos turto konfiskavimą Ukrainos reikmėms. Viename neseniai JAV pareigūnų parengtame G 7 dokumente tai apibūdinta kaip „pagal tarptautinę teisę leidžiama atsakomoji priemonė“, kuri „paskatintų Rusiją nutraukti agresiją“. Dokumente teigiama, kad toks žingsnis būtų laikomas teisėtu atsaku į neteisėtą Rusijos invaziją į Ukrainą, jei jį įgyvendintų valstybės, „nukentėjusios ir ypač paveiktos jos agresijos“.
Tai galėtų būti Ukrainos sąjungininkės, kurios karo metu finansavo jos ekonomiką ir kariuomenę. JAV pareigūnai pasiūlė, kad konfiskuotas turtas Ukrainai galėtų būti išmokėtas dalimis, pavyzdžiui, per Pasaulio banką arba Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką. Tai laikoma „avansu“ už kompensaciją Ukrainai, kurią Rusija galiausiai turės sumokėti pagal tarptautinę teisę už savo agresiją.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas teigė, kad yra teisinis kelias konfiskuoti Rusijos turtą, ir pasiūlė Jungtinei Karalystei veikti kartu su JAV, jei nepavyktų įtikinti kitų G 7 sąjungininkių.
„Nepaprastiems laikams reikia nepaprastų priemonių“, – teigė D. Cameronas ir pridūrė, kad jis aktyviai kelia šį pasiūlymą, kol kas dar G 7 lygmeniu.
Vasario 26 d. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba dar kartą pareiškė, kad Rusijos turtas turėtų būti konfiskuotas. Po dienos Amerikos iždo sekretorė Janet Yellen paragino savo kolegas tai padaryti.
ES, regis, atsidūrė didžiausioje dvejonių kryžkelėje. Nors Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen siūlo panaudoti „Euroclear“ netikėtai gautas lėšas karinei įrangai Ukrainai pirkti, kartu mėginama įsivelti į teisines diskusijas.
Kaip rašo „The Economist“, paprastai norint iš ko nors atimti turtą, reikia teismo nutarties, tačiau tarptautinėje teisėje viskas šiek tiek sudėtingiau. Tarptautinis Teisingumo Teismas galėtų priimti sprendimą šiuo klausimu tik tuo atveju, jei Ukraina ir Rusija sutiktų leisti jam priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo, o tai šiuo metu mažai tikėtina. JT Saugumo Taryba gali priimti privalomas rezoliucijas, kurioms Rusija, deja, turi veto teisę.
Kaip pastebi patyręs tarptautinės teisės specialistas Lee Buchheitas, Ukraina turi didelių pretenzijų Rusijai, bet neturi įšaldyto Rusijos turto, kurį galėtų panaudoti joms patenkinti. Vakarai pretenzijų neturi, bet turi daug turto. Taigi iššūkis – rasti būdą, kaip suderinti šį turtą ir pretenzijas.
Tarp siūlymų kalbama apie galimybę teikti tuos pinigus Ukrainai kaip paskolą, kurią ji esą galėtų išieškoti iš Rusijos reparacijų pavidalu. Pasaulio banko duomenimis, Ukrainai atstatyti po karo gali prireikti ne mažiau kaip 411 mlrd. USD (375,5 mlrd. Eur).
ES Taryba vasario 12 d. priėmė sprendimą ir reglamentą, kuriais sudaromos sąlygos pelną, gautą iš konfiskuoto Rusijos turto, panaudoti Ukrainai atstatyti. VŽ rašė, kad „Euroclear“ pernai iš įšaldyto Rusijos turto uždirbo 4,4 mlrd. Eur.
„Šiuo sprendimu sudaromos sąlygos Tarybai priimti sprendimą dėl galimo finansinio įnašo į ES biudžetą, surinkto iš šio grynojo pelno, siekiant vėliau paremti Ukrainą, jos atsigavimą ir atstatymą“, – sakoma Tarybos pranešime spaudai.
Terminai „vėliau“, „atstatymui“ vargu ar dabartinėje situacijoje tinka: kol Vakarų politikai narplioja hipotetines įšaldyto turto konfiskavimo (ne)galimybes, Ukraina kariauja ir neturi daug laiko – kiekviena karo diena apmokama netektimis ir krauju. Jai reikia daugiau ginklų dabar, todėl politikai turi suktis greičiau. Kaip pažymi britų leidinys, ekonomine prasme Vakarai jau yra Rusijos turto savininkai, dabar belieka tik finansuoti Ukrainos kovą.
