Kad pliusai nusvertų minusus
Panašūs rezultatai – 204 mln. Eur – pastarąjį kartą fiksuoti 2017 m., kai į Lietuvą žengė Vokietijos gamybos gigantės „Hella“ ir „Continental“. Per pastaruosius dvejus metus į plyno lauko gamybos projektus Lietuva pritraukė iš viso 407 mln. Eur, suskaičiavo tiesioginių užsienio investicijų (TUI) stebėsenos ir analizės centras „fDi Intelligence".
Dar viename „fDi Intelligence" tyrime – Europos ateities miestų ir regionų reitinge – Vilnius šiemet užėmė garbingą trečią vietą vidutinio dydžio miestų kategorijoje, nusileidęs tik Lenkijos Vroclavui ir Šveicarijos Ciurichui. Dėmesio miestų reitinge sulaukė ir kiti Lietuvos miestai bei regionai – Kaunas, Panevėžys, Klaipėda.
Pasak Andriaus Franco, personalo atrankos bendrovės „Alliance for Recruitment“ partnerio, tai reitingai, į kuriuos atidžiai žiūri TUI konsultantai ir įtraukia čia patekusius miestus į TUI pasirinkimo vietų ilguosius sąrašus.
„Na, o toliau įsijungia ekselis, skaičiavimai, vertinimai“, – aiškina jis.
Deja, bet su vertinimais ir skaičiavimais Lietuvos sėkmės istorija gali ir pasibaigti. Kozirių, kuriais priviliojamos TUI, Lietuvos rankose lieka vis mažiau. Pirmiausia dėl karo Ukrainoje. Kai kurių investuotojų akyse Lietuva tapo rizikinga pafrontės valstybe.
Prie tokio šalies įvaizdžio prisideda ir Lietuvos valdžios vyrai bei moterys, kurie nenuilsdami kalba, kaip blogai Lietuvoje su saugumu. Tokią informaciją „pasigauna“ ir TUI konsultantai, ir potencialūs investuotojai.
Lietuva neblizga ir kitoje investuotojams itin svarbioje srityje. Trūksta talentų, taip pat jų parengimo bei pritraukimo vizijos. Iki šiol ginčijamasi, kokius specialistus turi rengti valstybė, iš kurių valstybių naudingiausia kviestis gabių žmonių – pirmiausia studijuoti, o paskui ir dirbti.
Rinkoje šiuo metu trūksta apie 20.000 informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų, skaičiuoja skaitmeninių technologijų sektoriaus asociacija „Infobalt“. Startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ atliktas tyrimas rodo, kad per artimiausius metus IRT srityje veikiančios įmonės pasiruošusios įdarbinti apie 7.600 specialistų.
Tačiau iki šiol ne vienos aukštosios mokyklos specialybių sąrašuose pirmauja kosmetologijos, komunikacijos ar vadybos studijos. Problema užprogramuota dar vidurinėje – trūksta mokytojų, o moksleiviai eina lengviausiu keliu – nesimoko fizikos ir IT, baigia matematiką B lygiu. Koją kiša neefektyvi darbuotojų perkvalifikavimo sistema.
Suprantant, kad dabartinis pafrontės šalies statusas yra rimtas stabdis investicijoms, Lietuva turėtų kaip niekada stengtis, kad jos pliusai nusvertų minusus. T. y. stiprinti tas šalies savybes, kurios paskatintų čia investuoti tarptautinį (ir vietinį) kapitalą.
VŽ įsitikinusios, kad valdžia turi skubiai grįžti prie aktualiausių klausimų – apsispręsti ir imtis konkrečių priemonių talentams pritraukti, pergalvoti kolegijų reformą, spartinti permainas profesinių mokyklų sektoriuje, numatyti bent dešimtmečio konkrečią kryptį, kuria turėtų žengti Lietuvos mokykla, imtis realių veiksmų ir patobulinti darbuotojų perkvalifikavimo sistemą ir t. t.
Politikams, kurie mėgsta pagąsdinti, kokia nestabili yra Lietuvos padėtis, norisi patarti vietoj to parodyti, kokiomis realiomis priemonėmis bus užtikrintas šalies saugumas, spartinti saugumui svarbius infrastruktūros projektus, šviesti visuomenę, kad žmonės žinotų, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų (beje, ne vien karo) atveju.
