Ką padėsi, tą ir rasi
Prievolė juridiniams asmenims teikti duomenis apie naudos gavėjus numatyta LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, kuris įgyvendina ES direktyvos dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos nuostatas.
Įstatymas numato prievolę visiems juridiniams asmenims, taip pat kolektyvinio investavimo subjektams gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus ir šią informaciją pateikti į JANGIS.
Preziumuojama, kad duomenys apie tikruosius įmonių savininkus padeda visuomenei geriau pažinti šalyje veikiančias įmones ir organizacijas, leidžia potencialiems verslo partneriams geriau įsivertinti galinčias kilti rizikas, padeda kovoti su juridinių asmenų naudojimu pinigų plovimo arba teroristų finansavimo tikslais.
Duomenis apie galutinės naudos gavėjus į JANGIS visi Lietuvos juridiniai asmenys turėjo pateikti iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.
Registrų centras (RC), tvarkantis Juridinių asmenų registrą ir jo posistemį JANGIS, jame pateiktų duomenų teisingumo netikrina – to jo neįpareigoja ir teisės aktai.
Atsakomybė už tai, kokia informacija yra pateikta JANGIS, yra palikta pačioms duomenis teikiančioms įmonėms ar kitiems juridiniams asmenims. Tačiau klaidinga tikėtis, kad visi duomenys, kuriuos į JANGIS sistemą apie savo galutinės naudos gavėjus pateikia įmonės, yra teisingi ir tikslūs.
Kaip pavyzdį galima pateikti Nerijaus Numos atvejį. JANGIS duomenys rodo, kad vienas turtingiausių Lietuvos verslininkas, UAB „Vilniaus prekyba“ netiesioginis akcininkas, yra Jungtinės Karalystės mokesčių rezidentas.
Tačiau UAB „Maxima grupė“ (kurią kontroliuoja „Vilniaus prekyba“) JANGIS sistemoje nurodo, kad jos galutinės naudos gavėjas N. Numa yra mokesčių rezidentas ir Lietuvoje, ir Jungtinėje Karalystėje. O, tarkime, UAB „Ermitažas“ JANGIS sistemoje pateikia informaciją, kad N. Numa, netiesiogiai kontroliuojantis 96,73% šios bendrovės, mokesčių tikslais yra Lietuvos rezidentas.
Lukas Radžiūnas, N. Numos šeimos biuro komunikacijos vadovas, VŽ tai vadina žmogaus klaida, „kurią stengsimės nedelsdami ištaisyti“.
Galbūt informacija apie galutinės naudos gavėjo rezidavimo valstybę nėra esminė JANGIS sistemoje pateikiama informacija – tai VMI ir kitų šalių mokesčių administratorių laukas. Gerokai svarbesni yra duomenys apie patį galutinės naudos gavėją, jo valdomas susijusias bendroves, jam priklausančią įmonės dalį.
Tačiau kam tuomet prašyti duomenų apie galutinės naudos gavėjo mokestinės rezidencijos vietą? Kam didinti naštą įmonėms, kurioms jos ir taip pakanka?
Bet jei jau tie duomenys teikiami ir jie yra netikslūs (žr. minėtą pavyzdį), tikėtina, kad nepiktybinių (o kai kuriais atvejais – ir sąmoningų) klaidų gali būti ir kitų bendrovių JANGIS sistemoje įrašytuose duomenyse. Pavyzdžiui, kai kurios įmonės gali būti ne tik pateikusios tiesos neatitinkančius duomenis apie naudos gavėjų mokestinės rezidencijos valstybę, bet ir neteisingai užpildžiusios kitus, kur kas svarbesnius JANGIS punktus.
Tad kaip ir kiek galima pasitikėti sistemoje esančiais duomenimis?
Gintautas Bartkus, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas, advokatas, specializuotos advokatų kontoros „Bartkus ir partneriai“ partneris ir vadovas, sako negalintis daryti prielaidos, kad informacija JANGIS sistemoje yra patikima.
Jo nuomone, JANGIS yra neefektyvus ir pusiau šlubas įrankis, o tai labiausiai matyti sankcijų, kurios taikomos kai kuriems Rusijos verslininkams bei politikams ir jų verslams, atvejais.
O Mariaus Grajausko, advokatų kontoros „LEADELL Balčiūnas & Grajauskas“ vadovaujančiojo partnerio, Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijos nario, nuomone, JANGIS yra gal ir netobulas, bet visgi gana patikimas duomenų šaltinis. Jis atkreipia dėmesį, kad veikia tam tikri saugikliai, kurie bent iš dalies užtikrina, jog minėtos sistemos duomenys būtų teisingi.
O kad duomenys būtų teisingi, kad būtų galima šimtu procentu pasitikėti JANGIS informacija, pačios įmonės turėtų atsakingai teikti ir atnaujinti duomenis – juk ir pačioms, ko gero, svarbu, kad ir partnerių bei klientų duomenys būtų teisingai pateikti.
Reikia pripažinti, kad, ko gero, nė vienas registras nėra tobulas. Ir kažin ar gali būti. Ir ne tik dėl „žmogaus klaidų“. Pavyzdžiui, už finansinių ataskaitų duomenų tikslumą atsako pati įmonė, tad ji gali prirašyti ir neteisingų dalykų. Juolab kad patys akcininkai ne visada duomenis teikiančiam asmeniui suteikia visą informaciją.
Akivaizdu, kad sistemą (ir ne tik šią) yra kur tobulinti. Pasak ekspertų, būtų tikslinga plėsti JANGIS sąveiką su kitais Lietuvos ir ES registrais.
Kol kas jiems atrodo, kad reikalavimas verslui teikti informaciją apie galutinės naudos gavėjus labiau primena norą pasirodyti, kad kovojama su pinigų plovimu, o ne turėti efektyviai veikiantį instrumentą.
Kuriant panašias sistemas derėtų prisiminti: jei jų „sveikata“ šlubuoja, teikiama informacija – apytikslė, ar ne per didelė prabanga leisti milijonines lėšas tokiam „kūriniui“ išlaikyti? Tai kainuoja ir valstybei, ir verslui.
