M. Ivanauskas. Verslas pagal „Big Mac’ą“: kur eksportuoti apsimoka labiausiai?

Vadinamąjį „mėsainio“ indeksą prieš beveik 40 metų sugalvojo „The Economist“ kaip žaismingą būdą palyginti pasaulio valiutas ir jų perkamąją galią. Kaip teigė jo kūrėjai, „Big Mac’o“ indeksas turėtų padėti žmonėms „suvirškinti“ valiutų kursus ir su jais susijusius niuansus taip pat lengvai kaip „Big Mac“ sumuštinį. Tai tebuvo tik smagus pokštas, tačiau jis tapo pasauliniu standartu, kuriuo naudojamasi iki dabar.

„Mėsainio“ indeksas remiasi perkamosios galios pariteto teorija (angl. PPP – Purchasing Power Parity), kuri teigia, kad ilgainiui dviejų šalių valiutų kursų santykis turėtų artėti prie to, kad analogiškos prekės ir paslaugos skirtingose šalyse kainuotų tiek pat.

Ar remiantis „Big Mac’o“ indeksu galima įsivertinti, į kurias šalis labiausiai apsimoka eksportuoti, o iš kurių importuoti prekes? Ir taip, ir ne. Palyginimui daug svorio prideda tai, kad „McDonald’s“ restoranai įsikūrę beveik visame pasaulyje – 119 šalių, 36.000 vietovių, kuriose kasdien pamaitinama daugiau kaip 70 milijonų žmonių.

Yra ir tokių, kurie prieš plėsdami savo verslo geografiją pasitikrina, kiek laiko vartotojui tenka dirbti konkrečioje šalyje, norint nusipirkti „Big Mac’ą“. Pavyzdžiui, Australijoje, Šveicarijoje ir JAV užsidirbti mėsainiui tereikia vidutiniškai 11 minučių. Norint jį nusipirkti Lietuvoje, tenka paplušėti apie pusvalandį. O štai bandant užsidirbti sezamais apibarstytai bandelei su visais jos priedais Indijoje, galima ne juokais užtrukti – ten norint papietauti „McDonald’s“ restorane teks paplušėti net 5 valandas.

Labiausiai pervertintos valiutos

Remiantis „mėsainio“ indeksu, šiuo metu labiausiai pervertintos valiutos euro atžvilgiu yra Šveicarijos frankas, Norvegijos krona ir Urugvajaus pesas.

Šveicarija indekso viršūnėje karaliauja jau seniai, nuo pat 2001 metų. Tiesa, tuomet frankas euro atžvilgiu buvo pervertintas dar daugiau – net 61%. Visos kitos prieš tai išvardytos šalys yra tarsi feniksai iš nuvertintų valiutų sąrašo, per penkerius metus pakilę į labiausiai pervertintųjų gretas.

Labiausiai nuvertintų valiutų sąrašo lyderė – Taivanas, kur „Big Mac’o“ kaina tesiekia 2,23 Eur. Toliau šį sąrašą tęsia Indonezija, Indija, Pietų Afrika ir Egiptas. Prieš penkerius metus šio nuvertintųjų sąrašo „lyderiais“ buvo Egiptas, Ukraina, Rusija, Malaizija ir Indonezija.

Ir štai kodėl jums turi rūpėti šis žongliravimas valiutų skaičiais – kai pagal „Big Mac’o“ indeksą šalies valiuta yra stipriai nuvertinta, tai reiškia, kad eksportuoti prekes į tokią šalį bus brangiau. Kitaip sakant, rizikuojate būti mažiau konkurencingi ir gauti mažesnį pelną. Priešingai – jei valiuta yra pervertinta, tai gali būti palanku eksportuotojams, nes jų prekės toje šalyje atrodo pigesnės.

Pavyzdžiui, klientui iš Lietuvos labiau apsimoka importuoti prekes iš Brazilijos, nei į ją eksportuoti. Šioje šalyje valiuta pagal „Big Mac’o“ indeksą yra labai nuvertinta, todėl atvežtos jūsų prekės vietiniams gyventojams veikiausiai atrodys per brangios. Tačiau, jei tas pats verslas norėtų importuoti prekes iš Šveicarijos, kurios valiuta yra pervertinta, tai gali padidinti importo išlaidas ir sumažinti maržas.

Kad ir kaip skambėtų paradoksaliai, tačiau „Big Mac’o“ indeksas gali padėti verslui apsispręsti, kuriose rinkose plėsti veiklą, kur investuoti ir kaip nustatyti kainodarą, atsižvelgiant į ekonominę vietos situaciją.

Svarbūs niuansai

„Big Mac’o“ indekso skeptikai sako, kad šis rodiklis toli gražu neatspindi realybės. Anot jų, kaip galima lyginti kainas, kai JAV mėsainis yra įprastas maisto produktas, o Azijos šalyse jis laikomas egzotišku patiekalu. Skirtingose valstybėse šiek tiek net skiriasi paties mėsainio sudėtis, pavyzdžiui, Indijoje dėl religinių įsitikinimų į jį nededamas jautienos paplotėlis. O štai Afrikos žemyne „McDonald’s“ restoranai veikia vos trijose vietovėse.

„Big Mac’o“ indekso sumanytojai pripažįsta, kad šis indeksas ne visuomet tiksliai atspindi neturtingų šalių tikrovę skirtingai nuo tų, kurių pragyvenimo lygis yra aukštesnis. Todėl kainos ir BVP vienam žmogui santykis kai kuriais atvejais yra kur kas objektyvesnis rodiklis, parodantis tikslesnę valiutos vertę.

Vis dėlto valiutos perkamoji galia nėra vienintelis svarbus aspektas, kurį svarbu įvertinti prieš plečiant verslo geografiją. Politiniai ir ekonominiai šalių santykiai, muitų tarifai, prekybos sutartys ir kiti niuansai turės ne ką mažesnės įtakos eksportuojančiam ar importuojančiam verslui. Europos Sąjunga ir Kinija, kaip ir ES su JAV, turi savo prekybos susitarimus, kurie gali turėti įtakos prekybos sąlygoms.

Nepaisant bendro kainų lygio šalyje, kiekviena valstybė turi konkurencinį pranašumą, gamindama tam tikrų kategorijų produktus. Pavyzdžiui, Kinija dėl žemesnių gamybos sąnaudų gali pigiau pasiūlyti tekstilės ar elektronikos prekių. O JAV konkurencingesnė aukštųjų technologijų, farmacijos bei paslaugų sektoriuose.

Atstumas tarp šalių ir logistikos išlaidos taip pat yra svarbūs veiksniai. Pavyzdžiui, prekyba su JAV gali būti brangesnė nei su Kinija dėl didesnių transportavimo išlaidų, ypač – į Europos šalis.

Ilgalaikis valiutų stabilumas ir ekonominė politika yra dar du svarbūs veiksniai, į kuriuos irgi reikėtų atsižvelgti, planuojant ilgalaikę prekybą, nes valiutų svyravimai gali turėti didelį poveikį tarpvalstybinėms sutartims ir pelno maržoms.

Akivaizdu – niuansų daug, tad „Big Mac’o“ indeksas gali būti naudojamas kaip pirminis lakmuso popierėlis, kurį suprasti yra daug paprasčiau nei kompleksiškus ekonominius procesus. Gal net paprasčiau, nei „McDonald’s“ išsirinkti ką nors iš meniu.

Beje, kaip dėl „Big Mac’o“? Jis šiame neilgame tekste buvo paminėtas 14 kartų. O tai, anot rinkodaros specialistų, pakankamas kiekis apetitui sužadinti.

Komentaro autorius – Marius Ivanauskas, „ArcaPay“ verslo vystymo vadovas