J. Akelis. Laukiame palankios IPO bangos. Kaip ją pagauti?

Žinoma, investuotojų dėmesys priklauso nuo daugelio faktorių – įmonės rezultatų, sektoriaus ir rinkos potencialo, tačiau pasinaudoti palankiu momentu tikrai suspės tos įmonės, kurios tinkamai pasiruoš šiai verslo transformacijai.

Organizacijos, kurios sėkmingai įvykdė IPO, dalinasi patirtimi, kad procesas reikalauja reikšmingų žmonių, procesų ir kultūros pokyčių. Taigi, svarbu įvertinti, kad tai yra visaapimanti organizacijos pertvarka, reikalaujanti ir strateginių, ir taktinių pokyčių.

Pirmiausia – kodėl?

Daugumai įmonių, kurios pradeda svarstyti apie galimybes siūlyti savo akcijas viešai, pirmiausia būtina atsakyti į klausimą, kodėl būtent IPO? Mat yra ir kitokių kapitalo pritraukimo ir veiklos finansavimo priemonių. Svarbu, identifikuoti alternatyvas ir jas atidžiai įvertinti. Kiekviena iš jų turi savo privalumų ir trūkumų.

Sėkmingas IPO gali padėti įmonėms pritraukti lėšų strateginiams įsigijimams, plėtrai naujose rinkose, patenkinti investuotojų interesus. IPO taip pat gali padidinti įmonės vardo žinomumą tarp klientų, tiekėjų, bei darbo rinkos dalyvių. Koks IPO tikslas bei kaip bus valdomas ir naudojamas pritrauktas kapitalas yra vieni iš pirmųjų investuotojų klausimų, tad aiški strategija yra svarbi sėkmingo IPO proceso dalis. Kartu tai padės suformuoti esmines komunikacijos žinutes, kurios ne ką mažiau svarbios.

Žinoma, pasitaiko, kad sprendimą ruoštis IPO lemia ir kitos priežastys, pavyzdžiui, pokyčiai pramonėje, didesnis verslo tarptautiškumas ir kitos. Taigi, priklausomai nuo suinteresuotųjų šalių, IPO motyvai gali būti unikalus priežasčių derinys. Svarbu juos aiškiai identifikuoti.

Kuo anksčiau, tuo geriau

Atsakius į klausimą „kodėl“, užsisuka sudėtingi analitiniai procesai. Analizuojant konkrečias rinkas, svarbu įvertinti, ar jose jau yra kotiruojamos panašios įmonės, ar investuotojai pažįsta įmonės industriją, kaip ten sekasi panašioms bendrovėms, ar investuotojai yra palankūs naujų bendrovių emisijoms? Taip pat svarbu suprasti konkrečios biržos reikalavimus ir jiems pasiruošti.

Numatyti optimaliausią rinką bei IPO datą yra sudėtinga, todėl tam įmonės pasitelkia kiekybinę bei kokybinę analizes. Paprastai kiekybinė analizė apima įmonės vertinimą, duomenis apie akcijų biržos indeksus ir rinkos svyravimus, o kokybiniai vertinimo aspektai – pasaulinę ar regioninę geopolitinę aplinką, rinkos lūkesčius, vyriausybės politikos ir investuotojų nuotaikas. IPO sėkmė taip pat priklauso nuo bendrų įmonės vadovybės bei konsultantų (bankininkai, teisininkai, auditoriai ir pan.), kurie turi reikiamos patirties, koordinuotų pastangų.

Pasirengimas IPO yra procesas, kuris turi būti struktūrizuotas ir aiškiai apibrėžtas laike. Sėkmingų IPO įmonių praktika rodo, kad pasiruošimas trunka net iki dvejų metų. Konsultuodami klientus Baltijos šalyse remiamės globalaus EY tinklo sudarytu modeliu, kuriame pagal tarptautinę praktiką aiškiai išdėlioti IPO proceso etapai su svarbiausiomis užduotimis, dalyvių vaidmenys bei etapais. Detalus planavimas padeda identifikuoti prioritetus, investicijas, reikalingus vidinius ir išorinius išteklius bei priimti kitus savalaikius strateginius sprendimus.

Turėti ir planą B, ir planą C

Verslas jau įpratęs gyventi didelio neapibrėžtumo sąlygomis. O šie metai gali atnešti daug naujų posūkių geopolitikos arenoje – pasaulyje šiais metais rinkimai vyks šalyse, kuriose gyvena 54% pasaulio gyventojų, o jų ekonomikos sukuria apie 60% pasaulio bendrojo vidaus produkto. Kita vertus, optimizmo suteikia mažėjanti infliacija bei potencialiai mažėsiančios (arba bent jau nebeaugsiančios) bazinės palūkanų normos.

Sunku garantuoti, kad rinkos sąlygos bus palankios net ir tinkamai pasirengusioms įmonėms. Todėl, kaip praktika rodo, dažnai įmonės identifikuoja kelias finansavimo opcijas net ir ruošiantis IPO. Turint galimybę pritraukti lėšų, pavyzdžiui, užbiržiniais sandoriais ar pritraukiant privačias skolas, užtikrinamas įmonės lankstumas rinkoms svyruojant.

Naudos ilgalaikės

Galiausiai, svarbu įvertinti IPO atnešamas galimybes bei iššūkius. Padidėjęs akcininkų skaičius, papildomi biržos bei reguliuotojų reikalavimai, finansinių ataskaitų, įmonės valdymo standartai gali pareikalauti papildomų investicijų, pailginti sprendimų priėmimo procesą bei atitraukti vadovų dėmesį nuo pagrindinės įmonės veiklos.

Tuo pačiu sėkmingi IPO pavyzdžiai rodo, kad bendrovės įtraukimas į biržos sąrašus turi ilgalaikės naudos – ne tik pritrauktą kapitalą. Efektyvi prieiga prie kapitalo rinkų reiškia ir geresnes galimybes pritraukti pinigų papildomais nuosavybės vertybinių popierių ar obligacijų siūlymais ateityje, didesnį finansinį lankstumą, skaidrumą ir likvidumą, turint mintyje, kad akcijos veikia tarsi likvidi susijungimų ir įsigijimų valiuta. Svarbiausi darbuotojai gali būti skatinami opcionais, stiprinant jų lojalumą per aiškiai išreikštos vertės nuosavybę. Akcininkams atsiveria didesnė laisvė diversifikuoti turtą, o prekės ženklams – galimybė dar labiau sustiprinti savo reputaciją rinkoje.

Belieka tikėtis, kad šie metai išjudins rinkas, o investuotojų apetitas atsigaus. Bus įdomu stebėti, kas, IPO bangai kylant, suspės ją sėkmingai pagauti.

Komentaro autorius – Jonas Akelis, profesinių paslaugų bendrovės EY vykdantysis partneris Baltijos šalyse