Vakarykštės dienos paieškos
Įstatymo pataisos, numatančios gerokai padidintus taršių angliavandenilių akcizus, buvo parengtos dar 2021-aisiais, bet jos gerokai užsigulėjo Seimo komitetų stalčiuose. Žaliųjų akcizų projektą parlamentarai priėmė 2023 m. gegužę – tik po dvejų metų nuo pateikimo.
Opozicija tuomet nuogąstavo, kad padidinti akcizai prisidės prie naujos infliacijos spiralės, todėl parėmė Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ kreipimąsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, kuriuo prašyta vetuoti šį įstatymą.
Bet valstybės vadovas nusprendė veto netaikyti, nes parėmė Vyriausybės siekį laikytis visos ES mastu įgyvendinamo žaliojo kurso.
Patvirtinti įstatymą privertė Europos Komisija (EK), kuri atkreipė dėmesį, kad vilkinami kai kurie įsipareigojimai dėl ES atgaivinimo plano RRF įgyvendinimo. Dėl to buvo įšaldyti Lietuvai šiame fonde numatyti 26 mln. Eur. Tad žalieji akcizai buvo palaiminti siekiant „atitirpdyti“ EK įšaldytus milijonus, be to, buvo baiminamasi naujų, kur kas didesnių įšaldymų.
Per praėjusių metų gegužę Seime vykusias diskusijas dėl Akcizų įstatymo pataisų SND tarifai praktiškai nebuvo prisiminti.
„Tas buityje ir versle naudojamų SND akcizų tarifas, kaip suprantame, buvo tiesiog matematiškai prilygintas naftos dujoms, naudojamoms varikliuose, ir padidintas iki 304 Eur. Deja, bet atidžiau nepažiūrėta į kontekstą, kuris šiuo atveju tikrai yra svarbus“, – VŽ sakė Mindaugas Lingė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Tačiau esą jau praėjusių metų rudenį buvo suprasta, kad SND akcizas kai kurioms vartotojų grupėms yra pernelyg pakeltas, kai diskutuojant apie 2024-ųjų biudžetą iš verslo imta gauti pretenzijų šiuo klausimu – įmonės ėmė skaičiuoti, kad tai smarkiai atsilieps galutinės produkcijos kainoms.
Premjerė Ingrida Šimonytė jau šių metų sausio 8 d. deklaravo ketinimą keisti ir koreguoti tą tarifą. Tačiau ūkininkai nelaukė – iš visų Lietuvos kampelių jie suskubo traktoriais sugužėti į sostinę ir tarp kitų reikalavimų akcentavo drakoniškus SND akcizus.
Todėl nelaukiant eilinės pavasario Seimo sesijos nuspręsta vasarį susirinkti „be eilės“ – dėl minėto akcizo. Tiesa, vis dar vyksta diskusijos, koks turėtų būti jo tarifas. Vyriausybė siūlo 41 Eur (vietoje esamų 304 Eur), bet Aplinkos ministerija siekia maksimumo (70,58 Eur).
Protestavusiųjų žemdirbių atstovai savo ir dalies smulkiųjų verslininkų, kurie naudoja SND balionus, vardu teikia siūlymą numatyti ne didesnį nei 20 Eur akcizą – kad jis būtų konkurencingas, palyginti su taikomais Latvijoje ir Lenkijoje, pastarojoje šalyje šis akcizas siekia 13,14 Eur/t, Estijoje – 55 Eur, o Latvijoje, Čekijoje ir Vengrijoje yra nulinis tarifas.
Skaičiuojama, kad, nuo kovo 1 d. verslui ir buičiai naudojamų SND akcizo tarifus sumažinus nuo 304 iki 41 Eur/t, biudžetas šiemet praras beveik 10 mln. Eur.
Kad Vyriausybė atsižvelgė į reiškiamas pastabas, aišku, yra sveikintina. Tuo džiaugiasi ir Pramonininkų bei Verslininkų konfederacijos. Tačiau, VŽ nuomone, reikia pripažinti, kad įvykių eiga rutuliojosi išties keistai: minėtas SND akcizas priimtas praėjusių metų gegužę. Priimant tą įstatymą ir dar ilgą laiką niekas: nei Vyriausybė, nei Seimas, nei prezidentas, nei netgi suinteresuotasis verslas, neapsižiūrėjo ir nė nepyptelėjo, kad SND akcizas net ir buityje naudojamiems balionams bei versle (pvz., gaminant maistą) naudojamoms SND padidėja taip smarkiai. Atsibusta tik metams einant prie pabaigos, kai imta dėlioti 2024-ųjų biudžetus. Ir tik tuomet griebtasi už galvos.
Akcizą mažinti teks, tik dabar ir M. Lingė, ir Finansų ministerija aiškina, kad, biudžetiniams metams įsibėgėjant, nėra gera praktika koreguoti mokesčių įstatymus. Išties, tai ne pats geriausias precedentas. Tačiau tai yra ir mokestis už, atsiprašant, žioplumą. Ir galbūt pamoka ateičiai.
