A. Liubertaitė. Ar pasiruošėte tobuliems darbuotojams? Jie ateina
Kiekvieną mėnesį savo mokykloje turime bent vieną susitikimą su iniciatyvą parodžiusiu verslu, empatiškai sukančiu galvą, kokiems darbuotojams metas ruoštis.
Taip, tendencija verslo įmonėms megzti bendradarbystes tik su aukštosiomis mokyklomis pasislinko į praeitį. Žiūrėti į paskutiniųjų metų mokyklos suolą – išmintinga ne tik dėl to, kad dalis mokinių netrukus rūpinsis savo CV. Išmintinga ir duoti sau bent keletą metų paruošti organizacijos kultūrą tiems, kurie ją neabejotinai trikdys.
O paruošti tikrai yra ir bus ką. Štai keturi tarpusavy persipynę aspektai, apie kuriuos tokie pokalbiai įprastai sukasi.
(Ne)tobulumas
Socialiniai tinklai ir visuomenę pastaraisiais metais sukaustęs nerimo lygis, kaip teigia tyrėjai, yra stipriausi veiksniai, stimuliuojantys mūsų vaikų vystymosi raidą. O ryškiausia šių fenomenų pasekmė – tai tobulumas, slypintis socialiniuose tinkluose jų nuomonę formuojančių žmonių šeimose, gyvenimuose, pasiekimuose.
Kasdienybėje tai atnešė baimę klysti, o nuo ugdymo ir augimo proceso neatsiejamos klaidos, tapo itin sunkiai išgyvenamos. Klysta tik silpniausi, o būsimi lyderiai klysti negali. Paradoksalu, nes turėtų būti atvirkščiai.
Perfekcionizmas prarijo socialinį jautrumą, kurio bendras lygis per pastaruosius trejus metus krito drastiškai. Tyrimai atskleidžia, jog perfekcionistai dažniai tapatina klaidas darbe su asmeniniais kompleksais ir yra ypatingai jautrūs kritikai. Ši jautrumo kritikai pandemija tiesiogiai trukdo pasiekti pasitenkinimą net ir pasiekus rezultatą.
Tai jau dabar iškelia naujus iššūkius verslui, kuris turėtų atsižvelgti į besikeičiančius dalies esamų, reiškia poreikį sukurti sveikesnę ir įtraukiančią darbo aplinką. Ką daryti? Imtis veiksmų, tokių kaip dirbtinio intelekto (DI) sprendimų integracija, siekiant palengvinti darbuotojų patirtį ir mažinti su darbu susijusį stresą.
Dirbtinis intelektas
Mokykloje prieš metus įdiegėme DI paremtą sprendimą, iš dalies eliminuojantį riziką, susijusią su taisyklių išmanymu. Dirbant socialiai jautriame švietimo sektoriuje, mokyklos tvarkos, saugumo, ugdymo procesų išmanymas yra ypatingai opus klausimas.
Tačiau šūsnį dokumentų, lydinčių darbo sutartį, perskaito iki 10% darbuotojų. Ar dėl to verta juos gėdinti ir taip pradėti darbo santykius? Mes atidavėme visus vidaus dokumentus DI algoritmui, manydami, jog efektyviau darbuotojams čia ir dabar suteikti reikiamą atsakymą, nei tikėtis, jog jis būtinai įsimins visus taisyklių punktus. Realybėje tai yra paprasčiausias pokalbių robotas, naviguojantis klausiantį darbuotoją link rūpimo atsakymo.
Per šį pavyzdį verslui duodame patarimą eliminuoti kontrolės dilemą ir ją pakeisti rūpesčiu tam, kuris bando suvokti, kur atėjo – kokia tai įmonės kultūra, ką ji leidžia, o ko nepageidauja.
Tai paprasčiausias socialinio jautrumo pavyzdys. Užuot klausus „Negi neskaitei?“, darbuotojui svarbiau padėti susivokti. Skamba absurdiškai? Ateinančiai kartai taip neatrodo. Technologija paremti sprendimai, arba kitaip tariant, suprasti padedantis rūpestis - jos reikalavimas.
Reikalavimas, kylantis iš tos pačios baimės būti netobulu, baimės klysti, būti išjuoktu. Verslas, naudodamas DI, gali stipriai prisidėti prie darbuotojų ugdymo ir palaikymo.
Grįžtamasis ryšys
Buvo metas, kai pakakdavo metinių pokalbių. Jis pasibaigė jau prieš kurį laiką. Metinius keitė ketvirčio pokalbiai, individualūs susitikimai ir kiti sprendimai. Tačiau kartai, kuri ateina, to nepakanka. Jų lūkestis yra aiškus – grįžtamasis ryšys čia ir dabar. Jis yra galingas įrankis, galintis efektyviai vesti darbuotojus link verslo tikslų.
Visgi tai niekaip nekoreliuoja su organizacijų struktūra – prie kiekvieno darbuotojo vadovo nepastatysime. Puikiai suprantu tai iš asmeninės perspektyvos. Mokykloje vienu metu vyksta 60 pamokų. Jauniausios kartos mokytojai grįžtamojo ryšio norėtų po kiekvienos iš jų. Tačiau tai fiziškai neišsprendžiamas klausimas. Kitaip tariant, Kalėdų senelio nepakeisime, tačiau elfų jam reikia vis labiau.
Turint tai omenyje, sprendimu tampa tas pats DI, gebantis ir užmegzti dialogą, ir surinkti vadovui reikalingą informaciją. DI tampa tuo sprendimu, kuris gali teikti grįžtamąjį ryšį čia ir dabar.
Šiuolaikinėje darbo aplinkoje įmonės turės suvokti, kad virtualus grįžtamasis ryšys tampa neatsiejama vadybos dalimi. Taip, dabar tai dar netobulas, daugybę „tarakonų“ turintis įrankis, tačiau jis tobulėja dideliu greičiu. Išskyrus organizacinės kultūros gaires ir principus, juos perdavus DI algoritmui, technologija ilgainiui tampa efektyviu pokalbių mentoriumi.
Augančiai kartai, norinčiai čia ir dabar žinoti, kad tai, ką jie daro, daro gerai, DI proaktyviai pasiteiraus, kaip jam sekėsi tvarkytis su užduotimi, ar pats padėjo arba sulaukė pagalbos iš kolegų. Pasiūlys pasidalinti nuveikta užduotimi ir arba paskatins pagirdamas, arba pasiūlys pabandyti į klausimą pažiūrėti iš kitos perspektyvos. Galiausiai, primins, kad metas kavos pertraukėlei arba pasveikinti kolegą su gimtadieniu.
Supaprastinus, toks sprendimas stimuliuoja ir leidžia darbuotojams išlaikyti reikalingą endorfinų lygį, ir užtikrindamas bazinį jų poreikį, ugdo žmogų būti empatišku, veikti bendruomenėje, atitinkamoje kultūroje.
Lankstumas
Reziumuojant, svarbiausiu iššūkiu organizacijoms ir lyderiams, galvojantiems apie būsimus darbuotojus tampa įtraukiančios ir efektyvios darbo aplinkos kūrimas.
Tokia aplinka nebegali būti universali, nes skirtingos kartos turi skirtingus poreikius, lūkesčius ir požiūrį į savo darbdavį. Darbo kultūra ir vadyba turi būti lanksti ir atvira pokyčiams, nes darbuotojų poreikiai ir lūkesčiai kinta dinamiškai, o į pirmas gretas stoja pasitenkinimas darbu ir emocinis saugumas.
Sveikesnė ir labiau įtraukianti darbo aplinka reiškia pagarbą kiekvieno darbuotojo individualumui. Bendrauti ir bendradarbiauti su skirtingomis kartomis gali padėti DI sprendimai, kurie nėra ateitis. Ieškoti ir įgalinti tokius sprendimus būdų reikia pradėti dabar.
Tyrimai rodo, kad jie tiesiogiai prisideda prie psichologinės gerovės ir produktyvumo. Taigi metas juos pamažu jaukintis, nes laiko neliko daug.
VERSLO TRIBŪNA
Komentaro autorė - Agnė Liubertaitė, Vilniaus privačios gimnazijos vykdomoji direktorė