Skambutis Europai. Ar girdime jį?
Artimiausioms Amerikos sąjungininkėms, įskaitant Europą, Japoniją, Pietų Korėją ir Australiją, antrosios D. Trumpo kadencijos perspektyva kelia didelį nerimą. Jos skeptiškai vertina girdimus argumentus, kad dėl „Trumpas 2.0“ neturėtų pernelyg jaudintis.
Tokiam skepticizmui yra daugybė priežasčių. Pakanka pažvelgti į tarp JAV parlamentarų užsitęsusius ginčus, kurie sustabdė paramą Ukrainai. Respublikonai, ypač aršusis D. Trumpo rėmėjų sparnas, jo skatinami įnirtingai priešinasi naujam paramos paketui neva reikalaudami demokratų nuolaidų imigracijos politikai.
Pentagonas perspėjo, kad sunkaus karo su Rusija fronto linijose esantys Ukrainos kariai rizikuoja pritrūkti amunicijos. Savo ruožtu Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris pareiškė, kad „karo Ukrainoje ateitis“ ir „mūsų Vakarų demokratijos saugumas“ priklauso nuo to, ar Kongresas pasieks susitarimą.
Dalydamas ir anksčiau girdėtus pažadus „Amerika vėl bus didi“, D. Trumpas mėgina kabinti jautriąsias piliečių stygas – ir dėl imigrantų daromų „nepatogumų“, ir pinigų, kuriuos Amerika praranda „dalindama“ juos Ukrainai, Europai bei NATO, nes kitos šalys į Aljanso iždą įneša „pernelyg mažą dalį“.
Tikėtinas respublikonų kandidatas ne kartą kalbėjo apie JAV karinių įsipareigojimų užsienyje mažinimą, paramos Ukrainai nutraukimą ir JAV įsipareigojimų NATO bei Europos gynybai mažinimą. Šioje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje tai skamba kaip iššūkis trapiai taikai, ypač - Senajame Žemyne.
Vargu, ar derėtų spėlioti: tie pažadai skirti tik rinkėjų ausims ar tokia iš tiesų ir bus „Trumpas 2.0“ politika, jei lapkritį jis vėl laimės. Kol kas atrodo, kad D. Trumpo pergalė pirminiuose Naujojo Hampšyro rinkimuose daro jį beveik neišvengiamu Respublikonų partijos kandidatu į prezidentus. Tad į Baltuosius rūmus gali sugrįžti nenuspėjamas, izoliaciją propaguojantis politikas.
Tiesa, ne visų šalių lyderiai yra sunerimę dėl antrosios D. Trumpo kadencijos idėjos. Nenuostabu, kad jai plotų diktatorius V. Putinas ir autokratas V. Orbanas, tačiau, kaip rašo „Financial Times“ (FT), daugelis vadinamųjų viduriniųjų galių, besirenkančių kelią tarp Kinijos ir Amerikos, ypač – besivystančios ekonomikos šalys, yra bent jau nusiteikusios optimistiškai. Prie jų su savo nuomone šliejasi ir kai kurie Pekino atstovai.
Tai, kad D. Trumpas taip greitai faktiškai užsitikrino nominaciją būsimajai prezidentinei dvikovai, bent jau suteikia JAV sąjungininkams beveik metus laiko pasiruošti galimai Amerikos vykdomai izoliacinei politikai.
„Nepriklausomai nuo JAV prezidento rinkimų rezultatų, Europos lyderiai turi paspartinti vykdymą karinių pažadų, kuriuos jie davė po 2022 m. vasario mėn. įvykusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ir kurių iš esmės neįvykdė. Visos NATO narės turėtų paspartinti pastangas didinti gynybos išlaidas, kad jos viršytų sutartą 2% nuo BVP tikslą (dėl kurio D. Trumpas turi pastabų). Jos turi apsvarstyti ne tik trumpalaikį Ukrainos finansavimą, bet ir tai, kaip valdyti Europos gynybą ir viešuosius pirkimus potencialiai be JAV paramos. Tai susiję ne tik su ginklais, bet ir su strateginiu svoriu, pavyzdžiui, transportu ir orlaiviais, ir net struktūromis“, – rašo leidinys.
Antroji D. Trumpo kadencija gali sukelti grėsmę ES vienybei – pirmiausia todėl, kad jis mėgintų įvaryti pleištą (kaip mėgino ir V. Putinas) tarp Bendrijos narių ir stengtis įtikti atskiroms šalims. Todėl Europa jau dabar turi galvoti, ką daryti, jei po 1945 m. galiojusi kolektyvinės JAV ir Europos gynybos tvarka susilpnės.
ES ir NATO turės apsvarstyti, kaip koordinuoti veiksmus tarpusavyje, taip pat ir su NATO narėmis, kurios nėra ES narės, ypač su Jungtine Karalyste (JK). Šiai šaliai, kuri kartu su Prancūzija yra viena iš dviejų Europos branduolinių galybių, tai gali būti pasirinkimo momentas. Pasak FT, nė vienas Didžiosios Britanijos lyderis nenorės pakenkti istoriniams JK ryšiams su Amerika. Tačiau jei leiboristų lyderis seras Keiras Starmeris laimės JK rinkimus, kurių tikimasi šiais metais, D. Trumpo perrinkimas galėtų tapti pretekstu apsvarstyti galimybę JK iš esmės suartėti su ES.
Kol kas niekas viešai neužsimena tvirtai manantis, jog Joe Bidenas gali pralaimėti rinkimus. Kaip, galbūt, nėra šimtaprocentinių prielaidų, kad rinkimus laimėjęs D. Trumpas vykdys dabar anonsuojamą politiką. Bet pažadai atsiriboti nuo Europos bei NATO, ir pareiškimai, kad jis esą galėtų per 24 val. sustabdyti Rusijos karą su Ukraina yra išties labai pavojingi – jie kelia daugiau nerimo nei vilties. Nuogąstaujama, kad D. Trumpo derybų sprendimo idėja gali būti susijusi su didelėmis Ukrainos nuolaidomis Rusijai.
Tuomet pavojus Europai padidėtų keleriopai – priglobęs užgrobtas Ukrainos žemes Kremliaus diktatorius tiestų ginkluotus čiuptuvus ES šalių link.
Vienaip ar kitaip svarstant apie galimas "Trumpas 2.0" politikos kryptis ir padarinius, klausantis ekspertų ir politologų įžvalgų bei prognozių, VŽ nuomone, europiečiams delsti nebėra laiko, todėl metas imtis to, ką reikėjo padaryti seniai: permąstyti Europos gynybos klausimus, pirmiausia pasikliaujant savo jėgomis.
