Artimi tolimos šalies aidai
Status quo išsaugojimas šioje pasaulio dalyje dabar itin aktualus, nes JAV dėmesį ir resursus jau tenka dalinti – skirti juos ne tik Ukrainai, bet ir karui Gazos Ruože. Apžvalgininkai skaičiuoja, kad karas dėl Taivano galėtų nubraukti 10% pasaulio BVP.
Taivano prezidentas įprastai formuoja salos užsienio politiką, taigi ir santykius su Kinija, todėl šie rinkimai, pasauliui ir taip stovint ant parako statinės, buvo labai svarbūs ir sulaukė didelio dėmesio – tiek demokratijos stovykloje, tiek tarp autokratų.
Rinkėjai, šeštadienį rinkęsi prie balsadėžių, neišsigando nesiliaujančių Pekino perspėjimų nebalsuoti už Lai Ching-te ir taip užtikrino pergalę žmogui, kurį Kinijos valdančioji Komunistų partija laiko pavojingu separatistu. Valdančiajai partijai taivaniečiai padovanojo istorinę trečiąją iš eilės pergalę.
„Noriu padėkoti Taivano žmonėms už tai, kad jie parašė naują mūsų demokratijos skyrių. Mes parodėme pasauliui, kaip branginame savo demokratiją. Tai yra mūsų nepalaužiamas įsipareigojimas“, – sakė Lai Ching-te žiniasklaidai, skelbia CNN.
„Mes sakome tarptautinei bendruomenei, kad tarp demokratijos ir autoritarizmo stovėsime demokratijos pusėje. Kinijos Respublika, Taivanas ir toliau žengs koja kojon su demokratinėmis valstybėmis visame pasaulyje“, – teigė jis.
Pasak Lai Ching-te, „Taivano nepriklausomybė priklauso 23 milijonams Taivano žmonių. Ji nepriklauso Kinijai.“
Pekinas, kuris Taivaną laiko savo teritorija ir žada vieną dieną jį susigrąžinti, prireikus – jėga, į Lai Ching-te pergalę reagavo pareiškimu, kad tai nepakeis „neišvengiamos Kinijos susivienijimo tendencijos“.
Prie salos Kinija pasiuntė precedento neturintį skaičių naikintuvų ir karinių laivų, o karo ekspertai tai vadina „pilkosios zonos“ taktika, kuria siekiama įbauginti Taivano kariuomenę.
Kiniją ir Taivaną skiria siauras 180 km sąsiauris.
Nesiliaujantys Pekino grasinimai kelia nerimą Vakarų pasauliui, besibaiminančiam dėl dar vieno galimo ir itin pavojingo karo židinio. Politologai primena: Taivano gyventojai jau daugiau kaip septynis dešimtmečius gyvena bijodami Kinijos invazijos. Tiesa, nors jos retorika vis kartojasi, ryškesnių eskalacijos požymių iki šiol nebuvo matyti.
Taivano demokratiją ir jos saugumą stipriai remia Vašingtonas – tai dar sykį patvirtino iškart po rinkimų pirmadienį į Taibėjų atvykusi JAV prezidento Joe Bideno administracijos siųsta neoficiali delegacija. Demokratų prezidento Lai pergalė suteikia naujų galimybių pagilinti Taivano ir JAV santykius. Kartu – ir regiono saugumą.
Rinkimai šioje mums geografiškai tolimoje saloje, VŽ nuomone, svarbūs ne tik tradicinėms Taivano sąjungininkėms JAV ir Japonijai – DPP pasisako už šalies tarptautinių ir ekonominių santykių įvairinimą, t. y. už glaudesnę partnerystę ir su Europa, ypač – Vidurio ir Rytų Europos šalimis, tokiomis kaip Lietuva ir Čekija.
Iš trijų partijų tik Demokratinė pažangos partija aiškiai įvardijo santykius su Europa kaip svarbų prioritetą. Lai Ching-te taip pat pabrėžė būtinybę Taivanui ir toliau aktyviai remti Ukrainą – Taivanui ir Lietuvai bendrą reikalą.
Marcinas Jerzewskis, Europos vertybių centro saugumo politikos Taivano biuro vadovas ir Taivano fondo „NextGen Foundation“ mokslo darbuotojas, LRT Radijui sakė manantis, kad rinkimai Lietuvoje, ypač – Seimo rinkimai, turės lemiamą reikšmę nustatant būsimą Taibėjaus ir Vilniaus santykių formą.
Pasak jo, Taivanas ir Lietuva sugebėjo pradėti daug prasmingų bendrų projektų, tačiau abiejų šalių žmonių tarpusavio supratimas vis dar išlieka gana ribotas. Todėl pagrindinė Taivaniečių atstovybės Lietuvoje užduotis artimiausiais mėnesiais bus užmegzti ryšius su mūsų šalies grupėmis, kurios anksčiau neturėjo daug kontaktų su Taivano suinteresuotosiomis šalimis arba galbūt skeptiškai vertino atveriamus vartus Taivano ir Lietuvos santykiams.
