matyt norėta pabrėžti, kad gamintų karo paskirties šovinius max pajėgumu ir dar dar tuos pajėgumus pasididintų (per 2 karo metus tikrai galėjo), nes dabar gamina dar ir civilinės paskirties šovinius medžiotojams. Negi tainūdienos prioritetas? Medžiotojai šovinių pakankamai įsiveža iš ES. Šiandien visi konvejereiai turi dirbti gynybai...

Viskas daug paprasčiau - tiesiog vž parašė net nepasidomėjusi. "Kodėl nemąstoma apie galimybę statyti kitą gamyklą, kurioje, pavyzdžiui, būtų gaminami NATO standartus atitinkantys šoviniai?" Giraitė gamina tiek NATO standartus atitinkančius šovinius, tiek investuoja į pajėgumų didinimą. Tik visa tai daro iš nuosavų lėšų. Jei valstybė prisidėtų, tai gal ir mastelis būtų visai kitas. https://www.ggg-ammo.lt/index.php?route=information/news/news&news_id=116

Ne. Nesugebėjo pateikti 1 mln. sviedinių, nes nesugebėjo jų užsakyti tonkamai. Nes užsakyti reikia ne "prašau padidinkit metus laiko gamybą 10 kartų, ačiū". O kas po to? Kokios investicijos atsipirks per metus? Dedi užsakymą po 1 mln. sviedinių per metus 10 metų ir užsikurs ta gamyba. Kas rizikuos investuoti su tokiais pacifistais europiečiais? Rheinmetalas irgi aiškiai pasakė vokietijos valdžiai - norit greito judėjimo, duokit ilgalaikius įsipareigojimus.

Aktuali tema. ES gynybos sektoriaus įmonių plėtrą, naujų įmonių kūrimąsi jau skatina per specialius fondus. Taip pat valstybės narės gali pačios skatinti tokių įmonių plėtrą, priimti vidinius sprendimus savo nuožiūra. Europos Komisijos (EK) pagalba reikalinga kai įmonės susiduria su tam tikrais finansiniais ar specifiniais sunkumais. VŽ akcentuoja konkretaus veiklumo įvairiais lygmenimis ir formatais, tikslingų sprendimų ir bendradarbiavimo tarp įmonių ir valstybės naudą. Teisingai pastebėta, kad perspektyvos didelės, konkretūs sprendimai atneštų Lietuvai ir ekonominės naudos, ir sparčiau sustiprintų gynybines pajėgas. Situacija ypatingai palanki gynybos pramonės vystymui ir plėtrai. JAV kitokia gynybos pramonės situacija, daug privataus kapitalo įmonių, Europinio kapitalo įmonių, koncernų padaliniai ir pan. O ES esančios įmonės ir koncernai dalį savo produkcijos ir sprendimų eksportavo į ne ES šalis, kurioms nebuvo taikomas embargas dvigubos ir karinės paskirties prekėms per paskutinius 30 metų. Vien didelio kalibro šoviniams poreikis pasaulyje išaugo dešimtimis kartų per pastaruosius du metus. 1 mln. vnt., kaip ES tikslas, sudaro santykinai mažą to poreikio dalį.

jei konkrečiau, "naujų įmonių kūrimąsi" - taip, bet "įmonių plėtrą" - pirmas bandymas yra su ASAP (500 mln€), o rimčiau tik pradės skatinti. Iki šiol duodavo grupinius užpirkimus, arba valstybių tiesioginius užsakymus savo pramonei, kaip su artilerijos sviediniais, kur Macronas pareikalavo kad būtų užsakomi tik ES, čia įsipareigojimas Ukrainai ir buvo palaidotas. ES komisaras Bretonas kalba kad nori, bet pateiks siūlymus tik vasarį. Dėl "valstybės narės gali pačios skatinti" - kiek suprantu, teisiškai tik esamo valstybės pagalbos reglamento ribose, jei apie tokį girdėjote. "Bendradarbiavimas" man yra abstrakcija. Visas klausimas apie tai, kaip greičiau pakelti gamybos apimtis, o atidirbto produkto gamyba nėra kažkas stebuklingo. Logiškiausias variantas, jei ES kaip kalba Bretonas nori prisiimti didesnę dalį rizikos, kurios nenori imtis verslas - rinkti lėšas, kurti privataus ir viešo kapitalo bendroves. Tik konkursai, derybos ir t.t. užtruks neprognozuojamai, tai kol pastatys, karas Ukrainoje gali būti jau pasibaigęs. Jei pati suleis subsidijų (privačiai) pramonei ir duos ilgalaikius užsakymus, arba turės laisvinti teisinę bazę. +Visi mechanizmai reikalauja šalių pritarimo.

https://www.euractiv.com/section/defence-and-security/interview/eu-ready-to-take-risks-to-boost-defence-production-breton-says/

Tokie esminiai faktai. Valstybė gali skatinti šios pramonės plėtrą. Kaip ir privatus verslas gali pradėti arba plėsti savo veiklą. Jeigu laikosi konkrečiai veiklai taikomų teisės aktų ir įstatymų, tam kliūčių nebuvo ir neturėtų būti. Pvz., Latvija pati nusprendė pasinaudoti pernai paskelbto ASAP paketo galimybėmis. Sveikintina, kad VŽ keliami šalies gynybai ir gynybos pramonei aktualius klausimai. Vis tik šiai dienai Lietuvoje aktyviau veikia ir auga privataus kapitalo gynybos pramonės dalyviai. Iš valstybės pusės kol kas girdėti tik apie LEZ įstatymo pakeitimus. Įdomu, kokios konkrečios galimybės gynybos pramonėje atsivers ES mastu. Spartus veikimas buvo ir yra kritiškai svarbus - apie tai kol kas daugiau kalbama, nei daroma. Bet gal konkretiems sprendimams reikia daugiau laiko...