Po skėčiu – sausiau
Lietuva turi sudariusi tebegaliojančias dvišales investicijų sutartis su 35 pasaulio valstybėmis. Investicijų sutartys, dar vadinamos dvišalėmis investicijų sutartimis (angl. Bilateral Investment Treaties, BIT) ir kartais įtraukiamos į platesnius laisvosios prekybos susitarimus, apsaugo užsienio investuotojus nuo priimančiosios šalies vyriausybės daromos žalos, užtikrina nediskriminavimą, apsaugą nuo turto nacionalizavimo (ekspropriacijos) ir teisę į teisingą bei nešališką teismą.
Ginčus paprastai nagrinėja tarptautiniai arbitražo teismai, kurie gali priteisti piniginę kompensaciją užsienio investuotojams, nukentėjusiems dėl priimančiosios šalies vyriausybės padarytų investicijų sutarčių pažeidimų.
Dabar būtent ir yra tas metas, kai gali padaugėti investicinių ieškinių – pirmiausia dėl Rusijos ir Ukrainos karo. Ypač rizikuoja verslai, turintys reikalų šalyje agresorėje – ji nuolat griežtina pasitraukimo reikalavimus nuo tada, kai Vakarų bendrovės pradėjo trauktis iš šalies, iš esmės jas apiplėšdama ir reketuodama.
Tuo pačiu keliu suka ir uolus Putino sekėjas – Baltarusijos diktatorius: šalių, kurias jis priskiria nedraugiškoms, įmonėms, susiruošusioms iškeliauti iš „Batkos“ valdų, teks sumokėti papildomą mokestį.
Grėsmė investicijoms pakibusi ir Vidurinių Rytų bei Afrikos šalyse, kuriose tvyro geopolitinė įtampa.
Mike’as Jacobsonas, JAV teisinių paslaugų kompanijos „Hogal Lovells“ patarėjas, ir Orlando Cabrera, Meksiko miesto vyresnysis teisininkas, įžvalgoje „fDi Intelligence“ teigia, kad, siekiant išvengti problemų dėl investicijų saugumo, labai svarbu tinkamai surašyti investicines sutartis.
Kuo anksčiau užsienio investuotojai užsitikrins sutartines apsaugos priemones, tuo jie geriau galės apsisaugoti. Investicijų struktūros gali būti lemiamas veiksnys sprendžiant ginčus, nes arbitražo teismai turi turėti juridinę galią nagrinėti reikalavimus atitinkančios valstybės piliečio iškeltą ginčą.
„Tai galima pasiekti planuojant sutartis arba vadinamuoju planavimu pagal pilietybę, kai investuotojas savo investicijas struktūrizuoja per trečiąją šalį, kad užsitikrintų galimybę naudotis sutarčių apsauga“, – pažymi M. Jacobsonas ir O. Cabrera.
Draudimo sektoriaus atstovai sako pastebintys, kad Lietuvoje veikiančios bendrovės, Rusijai užpuolus Ukrainą, ėmė aktyviau domėtis draudimu nuo karo rizikos. Šiuo metu, pasak draudimo brokerių, toks dėmesys yra atslūgęs, sutarčių nesudaryta, tačiau įmonės ėmė aktyviau draustis nuo politinės rizikos.
Politinės rizikos draudimas gali būti papildoma draudimo apsauga draudžiant prekinius kreditus. Šia papildoma draudimo apsauga išplečiama pirkėjo nemokumo rizikos apimtis, kai draudžiamas ne tik pirkėjo nemokumas dėl jo finansinių problemų, bet taip pat, kai jis negali atsiskaityti ir dėl politinių aplinkybių, pavyzdžiui, sankcijų.
Linas Pikšrys, draudimo brokerių įmonės „Aon Baltic“ specializuotų rizikų grupės vadovas, teigia, kad Lietuvoje šiuo metu nėra sudaryta draudimo sutarčių nuo karo rizikos, tačiau yra keletas draudimo polisų nuo politinės rizikos (streikų, riaušių, sabotažo, terorizmo).
„Priklausomai nuo verslo dydžio, turimo turto, tai gali kainuoti 5.000–7.000 Eur per metus“, – įvardija jis.
Draudimas dėl politinių rizikų tampa vis aktualesnis mūsų įmonėms, tačiau tai nėra susiję su karu Ukrainoje. Pavyzdžiui, susidomėjimas kilo po 2021 m. rugpjūtį įvykusio mitingo prie Seimo, kuris vėliau virto riaušėmis.
L. Pikšrys sako, kad draudikų apetitas mūsų šaliai šiuo metu auga, nepaisant padidėjusios geopolitinės rizikos.
„Kai pamato, kad į verslą žiūrime rimtai, turime augančių bendrovių, tai ir tas apetitas auga“, – aiškina draudimo brokeris.
Paklaustas, ką draudikai mano apie Lenkijos, Vokietijos tarnybų vertinimus, kad pasirengti potencialiam Rusijos puolimui prieš kurią nors NATO valstybę turime laiko nuo 2–3 iki 5–7 metų, L. Pikšrys sako: „Geopolitikos klausimas yra jų radare, tačiau kol niekas neprasidėjo, tai niekas ir nevertins tos rizikos kaip realios.“
Spalio pabaigoje JAV investuotojų forume Vilniuje kalbėjęs Rogeris Charle’as Altmanas, investicijų bankininkas ir buvęs JAV iždo sekretoriaus pavaduotojas, sakė, kad reali tikimybė, jog Putinas užpultų Lietuvą ar kitas Baltijos valstybes, yra labai maža.
Tačiau tikimybė visada ir lieka tik tikimybė, kaip ir prognozės. Bet, VŽ nuomone, ko gero, kur kas ramiau jaučiasi savo investicijų apsauga pasirūpinę verslininkai. Nors, kaip sako draudikai, kol niekas neprasidėjo, niekas nevertina rizikos kaip realios, todėl vengia mokėti įmokas, tačiau neretai paaiškėja, kad kur kas pigiau ar praktiškiau apdrausti savo investicijas nei paskui skaičiuoti nuostolius – kartais lemtingus.
