Maskva reikalauja didesnių nuolaidų iš Rusiją paliekančių užsienio bendrovių
Rusija nuolat griežtina pasitraukimo reikalavimus nuo tada, kai Vakarų bendrovės pradėjo trauktis iš šalies. Vadovai sako, kad orientuotis taisyklėse darosi vis sunkiau, rašo „Reuters“.
Remiantis „Reuters“ atlikta bendrovių dokumentų ir ataskaitų analize, užsienio bendrovės dėl savo veiklos Rusijoje jau patyrė daugiau kaip 80 mlrd. USD nuostolių dėl skolų nurašymų ir prarastų pajamų.
Penktadienį Nyderlandų alaus gamintoja „Heineken“ pranešė, kad baigė savo pasitraukimą iš Rusijos ir pardavė savo veiklą šioje šalyje „Arnest Group“ už simbolinę vieno euro sumą.
Maskva taip pat palaipsniui nustatė papildomų pasitraukimo kliūčių. Kyla ir nacionalizacijos grėsmė, ypač po to, kai liepos mėn. buvo areštuotas Danijos alaus daryklos „Carlsberg“ ir Prancūzijos jogurto gamintojos „Danone“ turtas Rusijoje.
Tarp bendrovių, kurios vis dar derasi dėl pasitraukimo, yra telekomunikacijų grupė „Veon“, į Nasdaq biržos sąrašus įtraukta technologijų grupė „Yandex“ ir Italijos skolintoja „Intesa“.
Maskva jau reikalauja 50% nuolaidos visiems užsienio sandoriams. Rusija taip pat reikalauja, kad į jos biudžetą būtų sumokėta ne mažiau kaip 10% turto kainos.
Tačiau trys žmonės, susipažinę su užsienio bendrovių pasitraukimo iš rinkos procesu, teigė, kad kai kuriems sandoriams, prieš vyriausybei suteikiant žalią šviesą, reikalaujama papildomų nuolaidų. Šaltiniai pageidavo likti anonimiški, nes informacija yra konfidenciali.
Rusijos finansų ministerija teigė, kad ji neverčia mažinti galutinių pardavimo kainų, tačiau gali koreguoti vertinimus pardavimo proceso metu.
„Kaina gali būti keičiama tik tuo atveju, kai komisija nurodo neteisingą užsienio verslo rinkos vertės įvertinimą“, – teigiama rašytiniame atsakyme į „Reuters“ klausimus.
Ekonomikos ministerija ir centrinis bankas taip pat vertina įmones ir taip pat gali „koreguoti“ kainą, teigiama rašte.
Užsienio investicijas prižiūrinti vyriausybinė komisija turi patvirtinti sandorius, kuriuose dalyvauja įmonės iš vadinamųjų „nedraugiškų“ šalių – tų, kurios yra įvedusios sankcijas Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje. Bankams ir energetikos bendrovėms taip pat reikia asmeninio prezidento Vladimiro Putino sutikimo parduoti turtą.
Finansų rinkos šaltinis, dirbantis su bendrovėmis, siekiančiomis išvykti iš Rusijos, teigė, kad komisija sustabdė kai kuriuos sandorius, sakydama, kad vertinimas turėtų būti 20-30% mažesnis. Tai „nenuspėjama juodoji dėžė“, sakė šis asmuo.
Kitas asmuo, dirbantis su įmonių įsigijimų ir susijungimų sandoriais ir su užsienio bendrovėmis, sakė, kad ypač didelė rizika, jog bus atsisakyta sudaryti sandorius, viršijančius 100 mln. USD. Šis šaltinis teigė, kad naujausi kainų pokyčiai stabdo pardavimus ir verčia bendroves svarstyti alternatyvas.
Nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2023 m. kovo mėn. užsienio bendrovės sudarė apie 200 Rusijos turto pardavimo sandorių, pranešė Rusijos centrinis bankas, iš kurių maždaug 20% vertė viršijo 100 mln. USD. Savo pusmetinėje finansinio stabilumo apžvalgoje centrinis bankas teigė, kad užsienio bendrovės, kurioms daromas spaudimas palikti Rusiją, tai darė „nepalankiomis“ sąlygomis.
Įmonių pasitraukimas yra didžiulis netikėtas laimėjimas Rusijos verslininkams, taip pat Vakarų bendrovių konkurentams ir buvusiems verslo partneriams, sakė Aleksejus Kuprijanovas, bendrovės „Aspring Capital“, konsultavusios dešimtis sandorių, įskaitant numatomą „Veon's Vimpelcom“ pardavimą vietos vadovybei už 2,1 mlrd. USD, direktorius.
Rusijos finansų ministerija teigė, kad vyriausybinė komisija tvirtina apie 90% sandorių ir vidutiniškai bent du kartus per savaitę renkasi į posėdžius, kad peržiūrėtų naujausius pasiūlymus.
