Atsisėsti galima, bet tik trumpam
Diskusijos žiežirbą įskėlė Gabrieliaus Landsbergio, užsienio reikalų ministro, išsakyta mintis, kad Lietuva turi pradėti ruoštis galimai Rusijos agresijai.
„Jeigu Ukraina – mes tą matome – yra priversta derėtis, pasaulis, ypač tas, kuris arti Ukrainos, turi pradėti ruoštis kitam karui. Aš negaliu pasakyti, kada jis bus. Gal dešimtmetis, gal penkeri metai, gal keleri. Man labai sunku pasakyti. Bet laiko – tą tikrai jaučiu ir labai aiškiai suvokiu – galime turėti visai nedaug“, – interviu Eltai tikino jis.
G. Landsbergis paragino nepasiduoti apatijai manant, kad Lietuvą apgins 5-asis NATO straipsnis, ir ragino galvoti apie strateginius pokyčius savo gynyboje. Jo teigimu, Ukrainai suteiktos paramos gali neužtekti laimėti prieš Rusiją ir ši per kelerius metus gali atkurti savo pajėgas naujam puolimui. Panašiai jis kalbėjo ir viešėdamas Taline.
Į tai netruko sureaguoti prezidentas Gitanas Nausėda, jis paragino Lietuvos diplomatijos vadovą „atsisėsti ir nusiraminti“. Nekelti panikos.
Užsienio reikalų ministro pasisakymai užkliuvo ir prezidento patarėjai Astai Skaisgirytei. Pasak jos, kai kurios ministro siunčiamos žinutės yra, švelniai tariant, keistos, pavyzdžiui, abejoti kolektyvine gynyba – tarsi ji nebeveiktų, todėl reiktų ieškoti kokių nors kitų gynybos formų.
„Šitą kvestionuoti pavojinga, nes šitas mintis skaito ir mūsų sąjungininkai. Jei patys netikim, kaip įtikinti tuos sąjungininkus ginti mus, jei, neduok Dieve, to prireiktų? Šita prasme toks kalbėjimas ne tik pavojingas, yra tiesiog žalingas“, – kalbėjo ji ir pridūrė: – Lietuva siekė įstoti į NATO ir turėti tą NATO skėtį, kad jaustųsi saugesnė. Todėl Lietuvos saugumo pamatas buvo ir yra kolektyvinė gynyba.
„Žinutes skaito partneriai, skaito sąjungininkai, skaito ir Lietuvos nedraugai. Visi atitinkamas išvadas pasidaro. Pasidaro išvadas ir Lietuvos pilietis, kuris galbūt dabar sutrikęs, galvoja, kaip čia yra, kur mes čia esam, ar saugu Lietuvoje gyventi?“ – kalbėjo prezidento patarėja.
O Arvydas Anušauskas, krašto apsaugos ministras, tikino, kad „dramatizmo yra, o dramos – kol kas dar ne“.
Laurynas Kasčiūnas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, mano, kad Rusija kol kas nėra pasirengusi konvenciniam karui prieš Vakarus – po invazijos į Ukrainą savo kariniams pajėgumams atkurti jai reikės 5–7 metų.
Berlyno saugumo ir gynybos centro analizėje teigiama: kai tik baigsis kariniai veiksmai Ukrainoje, Kremliui reikės nuo 6 iki 10 metų savo karinei galiai atkurti, kad išdrįstų pulti NATO šalis.
Preparuodami Lietuvos užsienio reikalų ministro pareiškimus politologai tarp galimų motyvų mini ir artėjančius rinkimus, esą galbūt konservatoriai taip tikisi aplink save suburti daugiau rinkėjų – partijos gerbėjų.
Kita vertus, ką tokio slapto atskleidė G. Landsbergis, spustelėdamas „panikos“ mygtuką? Ko mes nežinome?
Žinome, kad NATO turi būti pasirengusi atgrasyti Rusiją, o jei prireiks – pasirengti karui su agresore, ir tik tokiu atveju NATO galėtų sumažinti naujo karo Europoje galimybę. Minėtoje analizėje teigiama, kad Aljansas grumiasi su laiku – ilgesnis pasirengimo laikas didintų karo riziką.
Žinome, ir kokia grėsmė galėtų kilti, jei JAV prezidentu būtų išrinktas Donaldas Trumpas, – jis jei ir neišvestų JAV iš NATO, tai bent jau pasiektų, kad Amerikos pajėgos nieko nedarytų Europoje.
Pats D. Trumpas yra pareiškęs, kad jei būtų išrinktas, karą Ukrainoje pabaigtų dar prieš inauguraciją. Tiesa, nepasako – kaip. Užtat žadėjo, kad būtų nutrauktas nesibaigiantis „Amerikos gėrybių srautas į Ukrainą“, o sąjungininkai Europoje būtų paprašyti kompensuoti JAV atsargų atkūrimo išlaidas. AP pažymi, kad nėra aišku, ar jis reikalautų Rusijos pasitraukti iš Ukrainos teritorijos. Taip pat D. Trumpas yra pareiškęs, kad vėl iš esmės gerai įvertintų NATO tikslą ir misiją.
Todėl žinome, kad Europa (ir Lietuva) turi pasirūpinti savo saugumu bei gynyba kuo greičiau ir kuo efektyviau. Tiesą sakant, net ne rinkimų JAV rezultatai tai turi lemti.
Kita vertus, kai kam akibrokštu tapę G. Landsbergio perspėjimai galėtų būti ir mėginimas padidinti Lietuvos išlaidas gynybai. Beje, apie tokių išlaidų didinimą anksčiau yra prabilusi ir prezidentūra.
Tačiau susiduriame su dilema. Peržengti biudžeto deficito 3% BVP ribos negalime. Kur gauti daugiau lėšų šalies gynybos stiprinimui? Galbūt galime įvesti gynybos mokestį, kurio idėją neseniai iškėlė L. Kasčiūnas?
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo pirmininkė, trečiadienį sakė, kad tai būtų realu, jei dėl to susitartų visos parlamentinės partijos, „nes negali būti politikavimo šia tema“.
Kiek anksčiau opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Seime kreipėsi į Vyriausybę, prašydama svarstyti naujo pajamų šaltinio – gynybos obligacijų – sukūrimą. Anot partijos atstovų, gynybos biudžetas šiuo metu yra akivaizdžiai nepakankamas, tad būtina skubiai ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių.
Tačiau ketvirtadienį premjerė Ingrida Šimonytė perspėjo, kad ši idėja pernelyg rizikinga – padidintų valstybės skolą. Su augančia skola didėtų ir jos tvarkymo išlaidos, kurias būtų galima panaudoti tai pačiai gynybai finansuoti.
„Ar obligacijos, ar kokie nors kiti dalykai, ar bankų paskola čia visiškai neturi reikšmės – tai yra skola, kuri kainuoja palūkanas ir tas palūkanų kainavimas yra gana nemalonus dalykas (...) Jau 2025 m. mums reikės atidėti skolos aptarnavimui papildomai nuo to, ką atidėsime 2024 m., porą šimtų milijonų eurų. Tai porą šimtų milijonų eurų mes rastume, kam išleisti, tai pačiai gynybai pridėti finansavimo“, – Žinių radijui dėstė premjerė.
Gintarė Skaistė, finansų ministrė, mano, kad, siekiant numatyti didesnes išlaidas gynybai, šalies vadovas galėtų imtis lyderystės politinėms jėgoms ieškant bendro sutarimo dėl jos finansavimo.
Partijų sprendimai, pasak ministrės, turėtų būti ilgalaikiai, tokie, kurie peržengtų ir politinio ciklo laikotarpį, nes vienos partijos priimti sprendimai gali būti tiesiog kvestionuojami ilguoju laikotarpiu.
Beieškant naujų didesnio finansavimo šalies gynybai šaltinių, nuošalėje neturėtų atsidurti svarbūs „namų darbai“. Turime pasirūpinti, kad vokiečių brigada būtų greičiau įkurdinta Lietuvoje, kartu reikėtų stiprinti savo kariuomenę, toliau rengtis visuotinei gynybai etc.
Vis daugiau pradėta kalbėti apie karinės pramonės kūrimą, arba įmonių, galinčių gaminti dvigubos paskirties produkciją, įsitraukimą. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, galėtų kurti reikiamus komponentus kitose NATO šalyse gaminamai ginkluotei.
VERSLO TRIBŪNA
„Babble Coffee Club“ – neseniai duris atvėrusi erdvė pačiame Vilniaus centre (Gedimino pr. 39), kurioje jungiasi vėlyvieji pusryčiai, rūšinė kava ir jauki dovanų parduotuvė.
Ateinančiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pristatys naują savitarnos platformą, kuri taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu. Tam, kad kiekvienam būtų patogiau ir paprasčiau naudotis skirtingomis VMI paslaugomis, naujasis savitarnos portalas kuriamas remiantis vartotojų patirtimi bei atsižvelgiant į gyventojų bei verslo poreikius.
Pastaruoju metu Lietuvos mažmeniniai investuotojai įmonių obligacijas vertina kaip vieną patraukliausių finansinių instrumentų. „Nasdaq Baltic“ birža šiemet fiksavo rekordinį obligacijų rinkos aktyvumą – didžiausią per tris dešimtmečius. Baltijos šalių vertybinių popierių ekosistemoje matomi akivaizdūs procesai – regiono įmonės vis labiau suvokia obligacijų teikiamas finansavimo galimybes, taip pat auga investuotojų supratimas apie obligacijas kaip investicinį instrumentą.
Išgirdus terminą „tvarumas“, neretai pirmiausia kyla asociacijos su aplinkosauga ar gamtos išteklių saugojimu. Vis dėlto atsakingai veikiančios bendrovės šią sąvoką interpretuoja gerokai plačiau ir kompleksiškiau. „Tai – sąmoningas efektyvumas, – sako nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Omberg Group“ vadovai. – Tvarumas reiškia gebėjimą užtikrinti ilgalaikę plėtrą, nepažeidžiant ateities kartų interesų, sąžiningą elgesį su darbuotojais, kartu stiprinant konkurencingumą ir reputacinį kapitalą.“
VŽ rašė, kad Latvijos vyriausybė šiomis dienomis pritarė, kad šalyje būtų steigiama valstybinė karinės pramonės įmonė SIA „Valsts aizsardzibas korporacija“ (VAK), skelbia portalas bb.lv. Planuojama, kad vienas pirmųjų projektų, kuriuos įgyvendins VAK, bus 155 milimetrų kalibro artilerijos šaudmenų modulinių sprogstamųjų įtaisų gamybos gamyklos steigimas, bendradarbiaujant su Suomijos ir Norvegijos įmone „Nammo“ bei Prancūzijos ir Italijos įmone „Nexter“.
Bendra projekto vertė – apie 100 mln. Eur. Gamyklos statyba Latvijai galėtų kainuoti apie 30 mln. Eur. Iki gruodžio 13 d. šalys gali teikti paraiškas gauti ES bendrą finansavimą gynybos pramonės plėtrai – priemonės intensyvumas siekia iki 45% bendro finansavimo.
VŽ mano, kad galima spėlioti ir dėlioti „grafikus“, kada rusai atkurs savo karinę galią, kad užsimotų kovoti prieš NATO šalis (bent jau prieš rytinį Aljanso flangą), svarstyti, kaip ir kada agresijos atveju būtų (ar būtų?) aktyvuotas NATO 5-asis straipsnis, kiek laiko reikėtų atsilaikyti patiems, iki į pagalbą atvyks sąjungininkai ir pan., tačiau aišku viena: Rusija išlieka ir, ko gero, ilgam išliks agresyvi, imperialistinių užmačių kupina teritorija, besigviešianti svetimų žemių.
Tai reikia žinoti visiems ir visada. Todėl „atsisėsti“ gal ir galima – trumpam prisėsti, kad iškvėptume paniką. Svarbu tik neužsisėdėti. Ir jau jokiu būdu „nenusiraminti“.
